Rūškano vakaro nuotaika

Dangus debesim sotus.
Žemė lietaus alkana.
Vėjas dvelktelėtų – nusišypsotų 
horizontas. Ir gal gana

tu minčių transvestitų.
Siūlu baltu susiūtų
dviprasmybių. Niekas nesumastytų
tuštybės tokiu mastu.

Ir jokių kaltinimų, mestų
veidan. Jokių srutų.
Miestų iš kaladėlių apstu.
Bet ne stiklo srautų saliutų.