kas mums šiukšlės jiems tai turtas
rankoje asmenukių lazda su žnyplėmis
kitoje maišas su išžvejotais daiktais
ten kur pas kitus raktai nuo namų
kišenėje žiojėja skylė o kur naujas iphone
ten pas juos sunkiasvoris nokia 3310
kai sutemsta su žibintu ant galvos
vieni ar poromis tyliai slankioja po kiemus
ieško plastmasinių dėžių ir bunkerių po žeme
aukso grynuoliai jiems buteliukais pažymėta tara
ištinę veidai bedantė burna ant kūnų skarmalai
nors kai kurie su adidas dc puma ir nike’ais
jų garbės kodeksas žemiau moralės slenksčio
jie turi nerašytas taisykles zonas kvartalus
jų gyslomis vietoje vandens pigus vynelis
juos atpažinsi iš tolo iš kvapo užrietęs nosį
pasididžiuodami atveria savo opas jų istorijas
miega kur papuola mylisi (geriau negalvoti)
gyvena gaujomis kas be piršto kas be akies
tikra mįslė jų ilgaamžiškumas iš kur kaip kodėl
nebijo šalčio karščio žiemą vasarą tie patys rūbai
išlyginti smegenų vingiai minčių gryna stoka
vien instinktai gatvinis lygis žmogaus pabaiga
žodžiu jų gyvenimas tai vienas ilgas harakiri