Meilės Aktas

Brangioji...
Atsisėski, šilko drabužius lėtai numetusi,
ant mano drebančių iš geismo kelių...
Savus kelius gašliai praskėtus ryto brėkšmoje,
mane tu apkabinki rankomis drėgnom nuo geismo...
Nuogom, karščiuojančiom krūtinėm, stipriai prisiglausk,
prie drėkstančio iš dieviškos palaimos mano veido...

- Oi gera man... - Ir man gerai...
- Šokdink... Šokdink linguojančiai lėtai...
... prisirpusius iš Meilės savo klubus...

Nuostabioji...
Pajausk, kaip pragaro karščiu alsuojančiam tavo viduj,
sudrebinančiai stangriai skleidžiasi gyvybės medis...
Ir tavo pasakiškos krūtys tartum iš medaus, sudrėksta aušroje,
nuo tūkstančio aistringų bučinių iš mano lūpų...
Užvertus galvą, ryto siautulingai maldai pasiruošk... šauksmu,
ir pirštais drebančiais lėtai, ieškok aistros ant mano veido...

- Ar gera tau...? - Dar klausi tu... oi kaip gerai...!!!
- Šokdink... Linguojant vis greičiau...
... nutirpusius iš Geismo savo klubus...

Aistringoji...
Draskyk, rašyk nagais ant nugaros, žodžius aistringos nekantrybės,
aš savo rankomis grubiom, švelnumą plėšiu tau nuo kūno...
Prispausk, ištinusiais nuo jaudulio delnais, manąją galvą prie savęs...
aš kandžiosiu krutinę tavo ir spenius, pavasariškai nekvepiančius pienu...
Ir šaukt pradėk gi pagaliau, balsu užkimusiu laukinio malonumo,
nes tavo viduje tuoj sprogs kažkas... senai taip laukto ir karštai mylėto...

- Oi gera man...! - Tuoj išprotėsiu kaip gerai...!
- Šokdink...! Šokdinančiai linguok...! Greičiau...!!!
... pritvinkusius Aistros, rasotus savo klubus!!!

Mylimoji...
Pro langą rytmečio aušra, lyg išsigandusi į mus žiūrėjo,
ant žemės mūsų kūnai vis dar susipynė nekvėpavo...
Ir rankos, slystančios praėjusios audros aistros lašais,
tik mums suprantama kalba be žodžiu su savim kalbėjo...
Išdegintos, nuo meilėje užgimusių aistringų bučinių bekraujės lūpos,
apie neišsiskyrimą amžiną ir norą pakartoti vėl, šnabždėjo...

- Ar buvo gera tau...? - Neatsakyk man nieko... aš žinau... - Ir aš žinau...
- Nejudink savo klubų... Aš prašau...
- Leisk dar pabūti man viduj... Iš laimės niekada neatsibudus...

Brangusis mano...
Dėl tavęs... galėčiau su tavim viduj...  ramiai numirti...