Šeimos albumas

*

Ta pati ranka gali
virsti į kumštį ar į glostantį delną

vienodai gniaužianti kalaviją
ar puokštę kardelių

senelis sirgo Parkensono liga

drebančia ranka su šaukšteliu
pribarstydavo ant stalo
kavos

arba druskos

labai mėgo sūriai pavalgyt
sakydavo gyvenimas ir taip prėskas

buvo gili žiema
pats vienas
smėliu ir druska
saujomis barstėsi

apledėjusi savo keliuką
į kapines.

*
sunkumų kilnojimas

Nuo jaunystės tėvas
buvo sunkumų kilnotojas

prieškambaryje laikydavo
seną dvipūdę girą

buvo stiprus
bet tąkart vos galėjo pakelti
saują lengvo priesmėlio

kai reikėjo ją berti
ant aštuonmečio sūnaus
karstelio

lyg druską
ant savo žaizdos

*
Kartais kaimynės užsukdavo
pasiskolinti druskos

po ilgo verksmo
tavo skruostikauliai buvo apaugdavo
druskos kristalais

kalėdodamas kunigas sakė:
„jūs esate žemės druska...
jūs – pasaulio šviesa“

bet vis tiek buvo taip prėska
ir šitaip tamsu

*
man septyneri

stebiu kaip

plokšti
akmenėliai šuoliuoja
vandens paviršiumi

ežeras kabo virš
mano galvos

o aš neišdrįstu
paklausti jo vardo

*
visada maniau kad
parkeris yra 
neatsiejama rankos dalis

šeštasis pirštas pratęsiantis delną

apraizgytas nervų šaknelėmis
kurie perduoda
sielos
virpesį vėjyje

sykį per smarkiai suspaudęs
pajutau
kaip
skaudžiai lūžta pirštakaulis

parkerio plunksna atsiknioja
kaip nagas
pritvinkęs tamsaus kraujo

kapsintis paskutiniais
kantrybės lašais

ant nebaigto eilėraš...