Nes tai jausmas,
Kurio tu negali pamiršti.
Maža tavo dalelė,
Be kurios tu negali būt savimi.
Gal tau ir skauda,
Bet saulės nukalti šarvai padės.
Išlaikyti amžinąją paslaptį,
Paslėpdami tarp tūkstantį spynų.
Gal tau baisu,
Kad spynos gali būti atrakintos
Ir kito akys nepajėgs ištverti.
Todėl tai turi likti po tūkstančius spynų,
O raktas išmestas tarp mėlynų bangų.