entrez. karalius laukiamas

šlovinu gyvenimą
karaliau
delnuos nuguli tu
savo esybe į šiūruojantį vėją pro pravirus langus
supanašėjantis
tavo palaiminimą - tiulio sparnus užaugintus kasdieniam ėjime
artimo dingsme įgaunu

vaikas stumia žoliapjovę
jos burzgesys
išraižyti pievoje vingiai
kvapus sugeriu

jis paaugo
tariu
užkuria po keliasdešimto karto
sakydamas
aš padarysiu
ryžtingai

sūpuojuos sodo sūpynėse
keli lašai paliečia odą
dvelksmas tavo buvimo
nedingsta

ar trimetrinės tujos užtveria kelią išeiti
ar rožių krūmai svaigina
nevystančiu karpytų sijonėlių grožiu

pasilieki
nesiunti šėtono žalčių į Rojaus sodą
kad aplenkia nebaigtus statyti namus
kuriuos nėra baldų nė stalo
nėra lempų šviesai uždegti
bet šviesu

ant betoninės palangės pakabinti marškinėliai
nebaigti tapyti
raityti spalvotais pieštukais ornamentai lape
dar neįrėminti

mūsų nėra dar ten
yra dvelksmas
nuojautos tvermė
vos girdimas verčiamos knygos lapų šnarėjimas
kvimpa pupelėmis pro pravertas stiklines duris

jis laukiamas
kai pasirodys