Tuščių lentynų metas ( tęsinys)

Trečias  skyrius

KOSMINĖS DULKĖS + KAROSAS

Mano spėliojimai nepasitvirtino. Į vidų įvirto dar geriau už mus “pakalęs” Karosas. Jo išsipūtusios švarko kišenės, šiek tiek kompensavo tą nemalonų įspūdį, kurį sukėlė jo pasirodymas.
–  “Biče”, iš milicijos mane paleido, – linksmai išsiviepė Karosas. Ausė taip pat buvo patenkintas.
– Štai, – išdidžiai pristatė Ausė mūsų svečią. – Atvedžiau didžiausią mūsų mieste privatizacijos patirtį, turintį specialistą!..
–  Čekistai mane paleido, – vėl graudenosi žagsėdamas Karosas ir išdidžiai traukė iš vidinių švarko kišenių du butelius: vieną saldaininės mėtinės, kitą runkelinės naminės degtinės. Prie viso to gėrio dar pridėjo užkandos – didelę svogūno galvą.
Nuotaika pakilo. Balius nusimatė nemenkas. Karosas mūsų sluoksniuose buvo savotiškai populiarus. Jo giminė mūsų rajone atsirado dar karo metais.
– Traukėmės  mes  nuo  vokiečių  iš  Velikije  Luki 1941metais tiesiai į Lietuvą, o paskui mes jus užkariavome, – visuomet paaiškindavo jis.
–    Nieko  nepasakysi –  gryną teisybę rėžia, ne taip, kaip kai kurie “išvaduotojai”.
– Kokią tu dabar pas mus miliciją radai, kokius ten čekistus matei?.. Pas mus dabar policija – “patamsi” tu, - populiariai aiškinu žmogui.
– Tai  gal ten ir policija buvo?..  Tik mane tie patys čekistai uždarė. Kažkaip  kitaip, keistai, civiliškai apsirengę. Nejaugi jie taip greitai policininkais virto? Persirengė – ir viskas?..
–    O tu kaip manei?
– Aha, “biče” išeinu aš šiandien iš ryto, iš tos milicijos  – tfu iš policijos – kai išleido. “Švaku”, nežinau ką ir bedaryti?.. “Bičelio” kaip tyčia  nei vieno nesimato.
Manau reikia paaiškinti. Žodis “švaku” – reiškia blogai. Šiaurės Lietuvoje jis vartojamas kaip sinonimas, atseit, blogai, sergu
(dažniausiai naudojamas vaizdžiau nusakyti abstinencijos kančias). Šis žodis tikriausia ne lietuviškos kilmės.
– Ką daryti?.. Einu pas savąją lietuvaitę.
–  Duok, – sakau, – nors suknistą “diskę” pagirioms. Per tave, mane vakar čekistai, atsiprašau, policininkai į “otdelą” – tfu, į tą daboklę, areštinę ar nuovadą įgrūdo, kad tave kur “blynas”, kartu su tavo motina. O ji dievagojasi – atseit neturi. Aš tuo metu karštligiškai svarstau, kur vakar girtas pinigus paslėpiau? Pykstu neišpasakytai, galva plyšta, kojos, rankos dreba… Čiumpu nuo lango fikusą ir metu ant grindų – tik šukės išsilakstė. Kad jūs matytumėt, kaip išsiplėtė lietuvaitės akys, kad puls ji prie palangės. Pasižiūriu!.. Rūpūžė! … Pinigai, kurių dar nespėjau vakar pragerti, po fikusu ant lango buvo padėti. Čiumpu, kol nesugriebė mano lietuvaitė. Jeigu būtų spėjus – nežinau kas būtų atsitikę?.. Tikriausiai, vėl toje nuovadoje sėdėčiau. Maunu pro duris ir sakau: “Sudie, brangioji tu mano lietuvaite, kai turėsi pinigų - užeisiu aplankyti. ” Tai štai, po ilgų kelionių ir žygių – aš čia!.. Ko gero šiandien čia  bus “žygio” pabaiga.
Apie mūsų bičiulio Karoso nuotykius būtų galima parašyti ištisą epą. Apie tai kitame skyriuje. Na, o dabar?.. Dabar mums su Ause rūpi svarbi jo privatizacijos patirtis. Karosas mūsų miestelyje nepralenkiamas privatizacijos specialistas, sugebantis padaryti pinigus iš bet ko.
– Kvailiai jūs, - gėdina mus Karosas. – Jokių  ufonautų nėra ir būti negali. Nebent “zachodas” jums, ar ant “arklių” sėdote. Pamatysite, kai aš įsijungsiu, nušluostysime mes  jiems nosis.