mano
Dvidešimt Vienas gramas
greiti mėgsta
traukiniu
kuris nestoja
išlipti norisi visur
Lentvaris Žasliai Karčiupis
tik pasisveikina
su pakelės medžiais
švilpauja
fleitomis
sutikęs daugiaaukščių namų
lietvamzdžius
vis paklausia
gal pakeisti reikia
ratus
į kojas
į sparnus
kurie sutikti pasimatymą
per laiką erdvę bėga
ir tik istorija
archyvuose palieka
kai tavo plaukus draikė
vėjas ir lietus
ant vėjo perpučiamo plento