Neringa

Neringa

Ėjau siauru senamiesčio skersgatviu. Girdėjau saksofono aidus, žioplinėjau aplink. Ištrupėjęs grindinys, sienos, balkonai ir aptemęs vasaros dangus. Bevaikštinėdamas žvilgtelėjau pro vieną iš pirmo aukšto langų. Jo prieblandoje, tarp bordo spalvos užuolaidų ir baltų rožių ant palangės, šurmuliavo įkaušę vakarotojai. Net nesudvejojęs užėjau vidun. Buvau čia jauniausias. Vienintelis neužimtas staliukas stovėjo tolimiausiame kampe su keturiomis kėdėmis aplink jį. Prie baro paprašiau balto alaus bokalo su citrina.
Visi buvo skirtingi, bet tuo pačiu ir panašūs. Jie visi atrodė kaip būtinos detalės. Jaučiausi taip, lyg ir manęs čia trūko. Dauguma bendravo grupelėmis. Be jų buvo viena atsiskyrusi vidutinio amžiaus porelė ir vienas vienišius, kuris pasilenkęs kažką rašė. Vynas jo taurėje buvo dar nepaliestas. Aš savo bokalo jau buvau nugėręs daugiau nei pusę ir gvildenau mintį apie sekantį.
Skambėjo neįkyrus bliuzas. Aplink lakstė keli vaikai ir gaudė vienas kitą. Prasivėrė baro durys, įėjo mano amžiaus vyrukas su kepure nuo saulės ir ausinėmis. Apsidairė ir išėjo. Stebėjau porelę. Jie mažai kalbėjosi ir mažai šypsojosi. Nunešiau tuščią alaus bokalą ir pasiėmiau pilną. Gurkštelėjau ir išėjau laukan parūkyti.
Paskui mane parūkyti išėjo ir porelė. Vyras su basutėmis, šortais, marškiniais trumpomis rankovėmis ir akiniais. Šiek tiek pražilęs. Moteris. Taškuota suknele iki kelių, odine striuke, baltais sportiniais bateliais ir akiniais. Ne mano skonio. Nugirdau jos vardą. Neringa. Jų pokalbis varė mane į neviltį. Neskaniai sutraukiau paskutinius dūmus ir išmečiau nuorūką.
Senukai paslapčiomis nužiūrinėjo padavėją. Aš paslapčiomis nužiūrinėjau jų žmonas. Padavėja atrodė labai matyta, bet negalėjau prisiminti kur. Vidun grįžo Neringa. Be vyro. Ji paslapčia žvilgčiojo į mane.
Užsimaniau tekilos. Tekilos ir citrinos. Pabaigęs bokalą prie baro užsakiau tekilos. Sau ir Neringai. Kai padavėja nunešė jai mano siuntinuką, ji atsistojo, priėjo prie mano stalo su savo tekila, pasisveikino ir prisėdo šalia. Sveikindamasis paspringau. Ji ėmė juoktis, o aš krenkščiau ir raukiausi. Išsigandusiais veidais atsisuko prie gretimo staliuko sėdintys vokiečiai. Springdamas pasakiau, kad viskas gerai ir nusišypsojau sukastais dantimis. Kelis kartus trinktelėjau sau į krūtinę, atsikrenkščiau ir pavyko lengviau įkvėpti. Atsiprašiau Neringos.
- Nesijaudink, - tarė ji.
***
Mes ėjome senamiečiu ir pasakojome vienas kitam juokingas istorijas. Ji dirbo odontologe ir turėjo gražią šypseną, kurios prieš tai nepastebėjau. Abu daug juokėmės.
Vaikštinėdami ir plepėdami priėjome prieplauką ir nutarėme prisėsti. Ji išsitraukė balto vyno butelį, kurį nupirkau išeidamas iš baro. Gurkšnojome tiesiai iš kakliuko, žiūrėjome į laivus ir laivelius, nedideles bangas, ryškias žvaigždes ir vabalus, zujančius po šviestuvais.
Kai pabaigėme butelį, ji atsigulė ir padėjo galvą man ant kelių. Pradėjau glostyti jos trumpus tamsius plaukus. Šiek tiek jaudinausi. Norėjau ranka nuslysti iki krūtinės ar dar žemiau. Bet tvardžiausi. Viduje įnirtingai kovojo dvi besipriešinančios jėgos: aistra ir sąžinė.
Pajutau, kad Neringa užmigo. Pats irgi jau norėjau miego. Negalėjau jos čia palikti, tad nutariau parsivežti pas save. Iškviečiau taksi, surūkiau paskutinę likusią cigaretę, pasodinau Neringą ant galinės sėdynės ir atsisėdau šalia. Kai atvažiavome prie mano namų, taksistas pasisiūlė pagelbėti, bet atsisakiau ir sumokėjau. Neringą kaip nuotaką parnešiau namo. Parnešęs paguldžiau į lovą ir atsiguliau šalia. Beprotiškai kankino fantazija. Nors ir sudirgęs, netrukau užsnūsti.
Kai prabudau, šalia jos nebebuvo. Ant pagalvės, kurios ji miegojo, gulėjo tik raudonu lūpdažiu ant baltų moteriškų trumpikių užrašytas telefono numeris. Trumpikes pakabinau savo automobilyje ant galinio matymo veidrodėlio. Dažnai susijaudindavau į jas užsižiūrėjęs. Neretai kamuodavo pagunda jai paskambinti.
***
Vieną rytą, atėjęs prie savo automobilio, radau išdaužtą langą. Trumpikių ant veidrodėlio nebebuvo. Kol laukiau policijos, paskambinau į darbovietę ir pasakiau, kad į darbą neatvyksiu. Netrukus atvyko pareigūnai, atsakinėjau į jų klausimus, jie apžiūrėjo, nufotografavo įvykio vietą, apklausė kaimynus. Apie moteriškus apatinius neužsiminiau. Pareigūnai atsisveikino ir sakė, kad informuos apie tyrimo eigą.
Automobilį servise teko palikti pusei dienos. Per tą laiką nemažai galvojau apie Neringą. Skaičius, užrašytus ant baltų apatinių buvau išmokęs mintinai. Surinkau numerį. Niekas neatsiliepė. Pradėjau nervintis. Tuo pat metu pykau ant savęs, kad kėsinuosi į ištekėjusią moterį.
Praėjus penkiolikai minučių suskambo mano telefonas ir mačiau jame neseniai rinktą numerį. Atsiliepiau.
- Sveiki, radau praleistą skambutį.
- Labas, Neringa.
- Kodėl taip nedrąsiai?
- Atleisk, kad nepaskambinau.
- Paskambinai, - nusijuokė ji.
- Nori susitikti?
- Paimk mane iš darbo šeštą.
Ji pasakė savo darbovietės adresą ir atsisveikino. Jaučiau kaip veidą muša raudonis. Apie penktą atsiėmiau automobilį. Jame trūko tik vienos detalės. Teks priprasti. Išvažiavęs iš serviso pasukau tiesiai pas Neringą. Buvo apie trisdešimt laipsnių drėgnos šilumos, važiavau atsidaręs abu priekinius langus, klausiausi lengvos elektroninės muzikos ir traukiau tvankius cigaretės dūmus.
Sutartoje vietoje buvau pusvalandžiu anksčiau nei tarėmės. Neišlipdamas iš mašinos rūkiau ir vis svarsčiau, ką aš darau. Galvojau apie save, apie ją, apie mus ir apie jos vyrą. Nederėjo man jai skambinti. Uždariau automobilio duris, užrakinau ir nuėjau į odontologijos kliniką, kurioje ji dirbo. Žengiant vidun supypsėjo durys ir įėjau į laukiamąjį. Buvo tuščia. Girdėjosi gręžimas ir jautėsi nemalonus specifinis kvapas. Norėjau grįžti ir palaukti automobilyje, bet čia veikė kondicionierius. Atsisėdau ir atsiverčiau mokslinį žurnalą. Skaičiau apie juodąsias skyles.
Susidomėjęs skaičiau, kol išgirdau artėjantį šlepsėjimą. Pirmas ėjo vidutinio amžiaus tipas, panašus į advokatą. Jie atsisveikino ir Neringa atsisuko į mane. Aš atsistojau ir mudu apsikabinome. Užsimerkiau pajutęs jos minkštas krūtis ir saldų kvapą.
- Ar luktelsi dar penkiolika minučių? Noriu nueiti į šaltą dušą.
- Palauksiu. Gal galiu ko nors atsigerti?
- Vanduo, arbata ar kava?
- Gal kavos?
Ji nuvedė mane į virtuvėlę, parodė kas kur padėta ir paliko tvarkytis vieną. Kol virdulyje kaito vanduo aš žiūrėjau į paveikslą, kabantį ant sienos. Jis man atrodė nepabaigtas. Nors spalvos man patiko. Už lango į palangę pradėjo barbenti lietus, kuris sujaukė mano planus eiti parūkyti su kavos puodeliu. Nuėjau į jos kabinetą. Odontologinėje paciento kėdėje mane visada mušdavo prakaitas. Neringos kėdutė su ratukais atrodė nepatogi, tad nedrąsiai prisėdau operaciniame gulte ir ištiesiau kojas. Prisitraukiau grąžtų komplektą. Išsitraukiau vieną, bet netrukus padėjau atgal. Jie man kėlė įtampą, kurią ir taip jaučiau laukdamas Neringos.
***
Kava buvo pakankamai pravėsusi, kad galėčiau jos gurkštelėti. Po poros gurkšnių išgirdau šlepsėjimą. Neringa įėjo į kabinetą su tuo pačiu darbiniu chalatu ir tomis pačiomis guminėmis šlepetėmis. Tik dabar buvo be kelnių ir be kojinių. Ji prisėdo ant savo kėdės greta manęs. Mačiau jos krūtis. Ji buvo be liemenuko. Pajutau dilgčiojimą tarpkojyje.
- Ar tau patogu? Gal galiu atsigerti tavo kavos?
- Taip, žinoma.
Padaviau jai puodelį. Ji kelis kartus gurkštelėjo, atsistojo, apėjo aplink mano gultą ir padėjo puodelį ant palangės. Priėjo arčiau manęs, paspaudė mygtukus ir pajutau kaip mano sėdėjimo poza kinta į gulėjimo. Užgniaužė kvapą. Ką ji man darys? Tikrai neleisiu jai manęs kankinti tais įrankiais. Neringa švelniai uždėjo ranką man ant klyno ir paglostė. Nurimau, bet supratau, kad nepajėgsiu pasipriešinti. Stovėdama šalia, ji nusmaukė mano šortus ir trumpikes. Tuomet padėjo savo dešinį kelią prie mano dešinio šono, kairę koją permetė per mane, apžergdama mano krūtinę, išsirietė ir apžiojo mano pritvinkusi padargą. Suspaudžiau jos sėdmenis ir į dešinįjį įkandau. Tuomet pabučiavau. Ji švelniai, liežuviu ir lūpomis, žaidė su mano kotu. Kojos ir sėdmenys dar buvo šiek tiek drėgni po dušo.
Kairės rankos rodomąjį pirštą užkišau už jos rožinių nertų apatinių ir patraukiau juos į šoną. Kitos rankos nykščiu prasukau porą ratukų per klitorį ir lyžtelėjau liežuviu. Ji suvirpėjo. Abiem rankom pabandžiau nutraukti jos apatinius, ji muistėsi, bandydama man padėti. Pavyko. Išsirietusi ji vizgino užpakaliuką palei mano nosį, o aš žiūrėjau į du tobulai pravirus pasirinkimus. Tamsus urvelis arba atsilapoję kabantys varteliai. Pakišau rankas už jos kojų, prisitraukęs ją arčiau lyžtelėjau per visą putytę ir ėmiau žaisti su kabančiomis lupytėmis. Ji spurdėjo, inkštė ir aimanavo, bet mano penio iš burnos nepaleido. Mes nesiliovėme įnirtingai kovoti. Aš mėgavausi ja, o ji manimi. Nuo jos tarpkojo iki mano marškinėlių tįsojo skysčiai.
Vis kaistant sąmonei, įbrukau liežuvį į jos tamsųjį urvelį, o į putytę įmerkiau nykštį. Viena ranka paėmęs už jos minkštos krūties, pajutau kaip stipriai daužosi jos širdis. Maigiau krūtis, žaidžiau, laižiau ir visaip glamonėjau ją. Pajutau, kad ima tvinksėti mano varpa. Neringa ėmė giliai ir garsiai dūsauti, ištraukė iš burnos maniškį, o šis ėmė trykšti. Po dviejų šūvių ji vėl apžiojo ir ėmė sunkti giliais burnos judesiais. Aš jau nebejudėjau.
Ji nulipo nuo manęs ir išsispjovė į maišelį su panaudotais vatos tamponėliais. Buvau prilipęs prie kėdės. Atlpėšiau vieną koją, tada kitą. Kvėpavimas palengva stabilizavosi. Ji paspaudė mygtukus ir aš vėl sėdėjau ir žiūrėjau į jos chalatą. Sutaršytą, šlapią ir su plėmu. Kitas „plėmas“ telkšojo ant jos užmerktos dešinės akies ir buvo nuriedėjęs iki kaklo. Ji paėmė mane už rankos ir nusivedė į dušą. 
Prausdamiesi nekalbėjom, tik bučiavom ir glamonėjom vienas kitą. Man stovėjo. Neringa kelis kartus atsmaukė ir užsmaukė mano penį.
- Manau, kad tu jau pasiruošęs.
Ji užsuko vandenį, paėmė mane už rankos ir abu šlapi grįžome į jos darbo vietą. Šį kartą ji atsisėdo į paciento kėdę, praskėtė kojas, pasilenkė į priekį ir prisitraukė mane arčiau. Apžiojo visą, tuomet liežuviu švelniai perbraukė nuo apačios iki viršaus ir drėgnomis lūpomis pabučiavo galvutę. Laikiau ją už plaukų. Kai ji atitraukė burną, bandžiau jos galvą spausti arčiau savęs, bet ji apsisuko, atsiklaupė ant kėdės ir apkabino atlošą. Pabandžiau patikrinti jos užpakaliuką, bet ji neleido.
- Užsimauk prezervatyvą.
- Nekenčiu kandonų, man su jais nestovi! Aš jų nesinešioju, – sušvokščiau aš.
- Nesijaudink. Gumytės toje rankinėje, šoninėje kišenėje. Paskubėk!
- Aš niekada nebaigsiu, - tariau maudamasis tą apvalkalą.
- Man tinka, - nusijuokė ji.
Glaudžiau jį prie Neringos, bučiavau jos kaklą, nugarą ir pečius, rankomis gniaužiau krūtis. Ji ne per stipriai gniaužiojo mano kotą ir trynė jį į savo tarpkojį. Sulindo iki pusės, pirmyn atgal, pirmyn atgal ir jis jau visas viduje. Net sulinkau. Viena ranka spaudžiau krūtį, kita glosčiau papilvę. Dar tvirčiau prisiglaudžiau prie jos. Judėjau palengva, švelniai. Kišau iki galo, o kartais ne. Kai penkis kartus kyštelėjau tik šiek tiek daugiau nei galvutę ir tuomet sugrūdau iki galo, jos aimana nuskambėjo kaip arijos kulminacija.
Staiga ji suėmė mano kotą, ištraukė jį ir nutaikė aukščiau. Abipuse pagalba palengva ėmėme brautis ir čia. Netrukus įsmukau. Ši angelė buvo pilnai užpildyta. Mačiau kaip Neringa įsikando į atlošą. Ji nesustodama dejavo. Aš jau buvau pagavęs sportįnį tempą. Viena jos ranka nuslydo žemyn ir vikriai žaidė. Klausiausi jos dejonių ir toliau nestabdydamas mėgavausi jos aistra. Pajutau ant kojų karštas čiurkšles ir sroves. Jos tekėjo ant žemės  kol aš spurdėjau baloje.
Ėmė dilgčioti ir tvinkčioti, kol su maloniu skausmu baigiau. Pabučiavau jos kaklą.
- Neištrauk, turėsi kai ką padaryti.
- Ką? – vos pastovėdamas paklausiau.
- Paduok tą pultelį.
Šiaip ne taip pasiekiau ir perdaviau Neringai. Ji paspaudė mygtukus, atlošė kėdę į gulimą pozą ir kreipėsi į mane:
- Dabar palengva ištrauk savo draugužį, prezervatyvą palikdamas viduje.
- Padaryta.
- Paduok nuo spintelės mano telefoną, - paprašė gulėdama ant pilvo ir pakreipusi galvą į mane.
Ji atrakino telefoną, įjungė fotoaparatą, išsirietė ir paprašė nufotografuoti ją iš nugaros. Neatrodė, kad ji juokauja. Pavydėtinai ištvirkusi. Padariau kelis kadrus. Varteliai kabojo kaip išspirti tavernos lėbautojų per masines muštynes. Tamsiajame urvelyje lindėjo mano palikimas. Nuotraukos atrodė iš ties viliojančios. Žinute vieną nuotrauką prasiunčiau sau ir padariau, kad ji to nepamatytų.
Kai atidaviau Neringai telefoną, ji vėl atsigulė ant pilvo. Padėkojo man ir kažkam išsiuntė vieną nuotrauką. Gurkštelėjome ant palangės paliktos kavos ir ėmė vibruoti jos telefonas.
- Aš darbe.
- Laukiu.
Padavė man telefoną ir tarė:
- Padėk jį atgal. Ąčiū tau už vakarą, bet dabar tu turi išeiti. Atvažiuoja mano vyras.