Norėjau būti seno medžio pavėsiu
Karštą vasaros dieną vėsinti
Ir slėpt nuo lietaus minkštus žiedelius,
Bet nelaukei, kol pavasarį,
Plikos šakos prasprogs.
Nežais šešėliai tarp spindulių,
Po saule pavėsis neslėps,
Apinae bombini netūps
Ant tavo pečių, nerinks dulkių
Nuo tavo žiedų.