37. Balta Varna

37. Balta Varna

Aš kentėjau.
Aš daug darbo įdėjau.
Naktimis bluosto nesudėjau.
Ir vis tikėjau.

Laikas ėjo.
Bet atstumas nemažėjo.
Iš šalies į viską žiūrėjo.
Nors tikrai taip nereikėjo.

Netikėjau.
Kad įtikint nesugebėjau.
Rodos visą save padėjau.
Bet jiems to visai nereikėjo.

Ant visko dėjo.
Vieną dieną užeiti reikėjo.
Aš visai to nesitikėjau.
Kai pasiūlymas parėjo.

Pikta buvo.
Nes aš gero norėjau.
Padėti viskuo žadėjau.
O kaip išėjo.

Pagailėjo.
Ką žadėję nesumokėjo.
Matematikos spragom užliejo.
Bet man nieko jau nereikėjo.

Aš vis dar norėjau.
Bent išeinant gaires patikėti.
Į tvirtas rankas įdėti.
Su viltim į tai pažiūrėti.

Bet užėjo.
Vėjai, audra dangų prarijo.
Mano gaires akmenų sluoksniu užliejo.
Ir giliai į stalčių padėjo.

Taip skaudėti pradėjo.
Juk aš viso gero linkėjau.
O man viso gero atėjo.
Ir durys garsiai užsivėrė.

Vidus dar ilgai netikėjo.
Gal blogas sapnas atėjo?
Ir pabusti vis tikėjos.
Nes link šviesaus rytojaus ėjo.

Bet aušra nepatekėjo.
Realybę pripažinti reikėjo.
Mintis į vietas sudėjau.
Ir tvirtu žvilgsniu pažiūrėjau.

Toks etapas.
Tokia Dievo malonė.
Man gyvenimo kelią parodė.
Ir jėgų naujų semtis išmokė.

Kirsk balastą,
Kuris stabdo ir kankina.
Jėgas tik sunaikina.
Laiko pančiais maitina.

Sustok.
Išsitiesk, įkvėpk giliai.
Pakelk akis į dangų.
Ir padėkok.

Tik dabar.
Tu pilnai pasiruošęs.
Gali žengti tvirtai.
Per gyvenimo labirintus.

A. G.

P. s. za svoi slava atvičaju.