įėjimas

čia niekas nežino kieno pusėj
kariauja kas  valandą
ir kas minutę kritusiųjų pajėgos
atsinaujina

vasara dar tik mokosi užeiti
jos karščio aistra
dar nepasiekė transo

miesto sargybiniai nepučia
trimitų tik piemenys
drožiasi kas paprastą dūdelę
kas fleitą
ir groja apsikabinę
kurią nors iš kiemo mergaičių

lietaus ir purvo atsargos
yra neišsenkančios kaip kančios
pragaras kurio visiems pakanka
armija angelų ir debesų patrankos

sviedinys perlėkęs juodą tamsą
šį rytą nežinomam beraščiui
nutraukė ranką

žmogus neradęs savęs ieško savęs
save atradęs galvoja kiek dar galės
save tokį pakęst

žaibo žybsniuose apšviestas
kranas nežinau ar gali būti taip
ar man vaidenas bet šis karas
niekada nesibaigs tai pat
kaip koks žirafos kaklas

berankis rašo be rankos
begalvis raportuoja
kad praradus galvą
nutiko tai kas
galėjo nutikti geriausia

sako jis iš anksto nuspėja visas
aukščiausiojo vado komandas