po kryžium

neišeinu dar
dar pabūsiu
dar tūkstančių tau žodžių nesakiau
nuo jų gausos atrodo
tuoj uždusiu
gėla neišsakyta užspringau

klausau savęs
girdžiu ko nenorėjau
girdėt
man rodės šitaip bus lengviau
ką taip aštriai
taip veriamai skaudėjo
ką taip ilgai net nuo savęs slėpiau

tu vėl savoj migloj
ir žvilgsny tuštuma
joje tavęs seniai jau nematau
bet sau kasdien kartoju
juk tu vis tiek gi tas
kurį aš taip mylėjau
kuriuo tikėjau
laukiau
pavargau

sukausto neviltis
ji kaip lemtis artėja
ir likusio mums kelio vis mažiau
kantrybės aukuran
visas aukas sudėjau
visų dievų malonės maldavau
sakyk dangau ir kuo tau nusidėjau
kad po savuoju kryžium palinkau
------------------------
aš neišeisiu dar
pabūsiu dar truputį
malda pridengsiu kančią
dar jėgų radau
iš paskutinių
jam ištiesiu ranką
sakyk dangau ar šitaip bus geriau
-----------------------
o taip sunku
jog regis
mirt lengviau