Komentarų Tėtukas

Kas nutiktų jei nutiktų –
Komentarai pasiliktų?
Tai po daugelio dienų
Mes turėtume juokų!

Viską, viską jie primintų,
Smegenis mums atgaivintų –
Išgyventume dienas
Jau seniausiai prarastas!

O dabar nelieka nieko,
Tarsi užrašų ant sniego
Kai išvaroma žiema
Ir ištirpsta ta danga.

Bet ir vasarą gėlių
Prisodintų jau – tiū-tiū... –
Gal mažom kas kopėtėlėm
Nusiraito žemėn vėlei

Nuo Mėnulio kaip visada
Ir komentarams jau chana?!
Gal ten dėdė, gal tetulė,
O gal Laipiotoja guli?

Išsirietus kaip katė
Ir greita kaip voverė!
Nuo Mėnulio kopėtėlėm
Ir praryja viską vėlei...

Gal negauna ji saldainių?
O gal alkana riestainių?
Ar tiesiog komentarus
Ji palaiko už ledus?

Ir gardžiuodamasi valgo
Nes savų neužsišaldo?!
Tai palikim kuo daugiau,
Kad jai būtų dar smagiau!

Kad mažutė lipinėtų
Ir Mėnuly nesėdėtų,
O tik būtų su visais
Ir mažais, ir dideliais!

Su diržu ji kaip tėtukas,
Tuoj nubaus jei prastas ūpas!
Tai su tėčio ją diena
Tinka sveikint visada!