Per lapus, šaknis, šakas, į pasaulio pradžią skverbiasi aidas iš čia,
mano ypatingos dainos,
visaapimantis girtumas, svaigulys, euforinis sapnas,
o kad gyvastis į šį materialų, sustingusį, sustabarėjusį...
ir ta agresija, ji tik dėl to, kad mes negalime be to
pirminio - didžiiojo impulso, kuris viską pradėjo ir nusviedė mus čia,
į šį kietą, sustabarėjusį, sustingusį, šiurkštų pasaulį.