Tribute

Saulė šį rytą pakilo nebe visiems,
Ji švietė bei viskas ėjosi lyg įprastai,
Žmonės toliau skubėjo savais reikalais,
Tik keli susirinkę žiūrėjo į vieną tašką
Liesdami šaltas rankas vis tikėjosi,
Kad gal dar įvyks stebuklas,
Suko iš naujo ir naujo klausimus galvoje,
Kurių atsakymai kažin ar šio pasaulio.

Tik pirštais švelniai užmerktos akys
Viso to jau nebegalėjo pamatyti,
Šaltas rankas jautė nebe jis,
O tie, kurie vis dar stovėjo čia,
Ant šio svieto, kur pasiliko spalvos.
Vis protarpiais prapliupantis lietus
Bylojo apie kadaise buvusį ryšį.

Ir nors pirmą kartą jį pamačiau
Jau gulintį šioje dėžutėje, tokioj mažoj.
Kaip gali ji sutalpinti tave, nežinau.
Ir net keista, kaip gali riedėti ašaros
Dėl žmogaus, kurio neturėjau garbės pažinot,
Bet palikai man artimą draugą,
Užauginai geros širdies sūnų, tad ačiū už tai.
Ilsėkis ramybėj, močkrušių planetos tėvuk.