Tarp tamsos ir šviesos

Esu tarp nakties ir dienos.
Galingi, gerieji pasąmonės Dievai, Sąžinė ir Kantrybė kuria šios dienos stebuklą –  pavasario žydėjimą.
Laukiu žaliojo gyvybės vandens. Atneš jį skaidrūs ir šilti  lietaus vėjai.
Paskelbs šventės pradžią griaustinis.
Pažadins  dar miegančią po baltais patalais viltį.
Laikas jai skristi – žaliojo gyvybės vandens atsigerti.
Dangus pražydęs žaibais ir vaivorykštėmis, triukšmingas ir muzikalus. Aš noriu siekti Jo.
Aš einu prie bauginančio aukščio, prie tolstančio horizonto.
Siekiu – jausmais, mintimis. Jos – švytintis mėnulio pjautuvas, raikantis gauruotus, juodus debesis. Jos – žėrinčios, auksinės žvaigždžių skeveldros, deginančios tamsias nakties užuolaidas,  atidarančios šventės sceną
Koks trapus  tas gyvybės siūlas...
Jis  lyg daigas – visada drąsus ir ryžtingas, visada besistiebiantis į saulę.