Nuar

Rašyk NOIR, o tark – n u a r.
Šis žodis reiškia juoda. Dar
jis tariamas taip, jog jo „r“
tokia, kurioj to „r“ mažai, o per
šios priebalsės kraštus dar lipa
iš gomurio šiurkštumas, tartum klipą
apie Edit regėjęs garsas. Nes Edit,
Piaf,  galėjo užadyt
balsu erdvėj skyles, erdvė tada
pavirsdavo laiku – tuo Visada,
kur juodumos nėra jokios
ir balsas aukščiuose jaukiuos
lyg begalė sparnų plasnojo
lyg sparnas vienišas, o nuo jo
tamsa pavirsdavo šviesa
ir laikas tapdavo Vėsa.

Matau tą moterį Nuar, o
jau metas – per vėlu. Jos peniuaro
lengvojoj klostėj šilumos garsų yra
ir tie garsai tartum šešėliai šnara
Nuar nueinant, riešas jos išnyra
lyg dirigentės – štai akimirkoj sausra
ir senka valandos, padangė žarą
nusimeta ir juodumoj daugiau nei tyra,
lyg ašarai paliekant vyzdžio erą –
reikšmė yra. Tai primavera.

Taigi, ta juoduma gražu.
Be jos raidė tebūtų niekas. Nulis.
Ir popieriuj švaru. Suveržus jį diržu,
aptemtų mintys jūra vandenų. Lis
lietus. Kruša kris. Pūgos
įsismarkaus ir niekas to neužrašys,
bus tuščia su kaupu. Guos
dėlionėm barstomas ryšys,
grimztąs erdvėn tais
kvailais fragmentais
ir atitikmenų ieškąs,
žingsniuojant laikui su ramentais,
vis prisistatant: aš esu kažkas.