Ieva (Ištrauka:Pradžia)

CoffeInn Roasters, Ieva turėjo pripažinti, jog buvo įdėta daug pastangų pateisinti antrajį pavadinimo žodį. Mediniai padėkliukai, kelios kavos rūšis, Chemex, V60, Aeropress, Cold Drip, aristokratiško lėtumo baristos judėsiai. CoffeInnas prisitaikė prie naujų pakilusiu kavos gerbėjų standartų. Priešais prekystalį netgi buvo atskiras staliukas vandeniui. Ieva nuėjo prie jo, pasiemė stiklinę nuo ekologiško bambukinio padėklo, pakišo po blizgančio metalo kraneliu, atlenkė juoda plastikinė svirtį. Vanduo pylėsi perregimo plonumo srove, jokio taškymosis. Preciziškas tobulumas, Ieva pakreipė galvą į šona, kitoj staliuko pusėje gulėjo pluoštas prirašytų popieriaus lapų.,, Uždarykit tvartą\'\', per vidurį didelėm raidėm, po pavadinimu žaržuotas moters portretas. Justė Burblytė. Trumpai kirpti tiesus plaukai, smulkūs veido bruožai ir dvi pikdžiugiškos akys. Prieškalnio įpėdinė, Ievai jos veido bruožai pasirodė šiek tiek mažiau išraiškingi. Prieškalnis turėjo visareginčiojo aura, ankščiu jo straipsniai pakeldavo Ieva metafiziniam skrydžiui, aukštai aukštai, kur galėdavo linksmai klausytis jo pastebėjimų apie apačioje vos bematomą pilką masę, jos banalų ir menką gyvenimą. Tik deja šitas skrydis dažniausiai pasibaigdavosi kartu su ištuštėjusiu orandžiniu kavos puodeliu, pirmom mintim apie visus darbus kuriuos reikia padaryt. Joks skrydis nesitesia amžinai, net ir Prieškalniui, kažkuriuo metu gyvenimas privers užklijuoti savo veida ant koldūnų pakelio, ir vietoj kalnuoto peizažo beliks šaltis ir alkani žmonių veidai. Liūdnoka, ir Ieva kol kas nenorėjo tikėti jog taip būtinai turi atsitikti. Jog kiekvienas yra amžiams pririštas prie žemės.,, Kuo aukščiau kilsi, tuo žemiau krisi\'\' - ne tai nebūtinai turi būti tiesa. Galbūt nereikia kilti labai aukštai, kaip atrasti tinkamą atstumą nuo žemės, kur viskas taip banalu ir kur inercijos neišvengiamai esi stumiamas milojono kitų pramintu taku? 
Ieva ėjo link patalpos kur pro langa matė esant laisva staliuką. Gretimai jo prie laptopu sedėjo dvi merginos, iš kitos pusės grupelė jaunai atrodančių, Ieva nusivilko palta ir atsisėdo veidu į juos. Dvi merginos ir trys vaikinai, šalimais gulėjo numestos kuprinės, ant stalo po kavos puodeliu Ieva pastebėjo istorijos vadovėlį. Viena mergina ir vaikinas, tikriausiai pora, kažką žiūrėjo telefone, likusi grupės dalis kalbėjosi. Vieno iš jų balsas buvo erzinančiai aukštos tonacijos. Ieva iš kuprinės išsitraukė laptopą. Palto kišenėje ieškojo ausinių, nėra, kuprinėje taip pat nebuvo. Kelnėse irgi ne. Ieva jas pamiršo namie.
Šiandien planavo pasieškoti gyvenamos vietos ir darbo. Skubos nebuvo, nuo tada kai kalėdom grįžo namo gyveno pas tėvus. Jie supratingiau negu Ieva tikėjosi priemė jos sprendimą mesti studijas.
---
Kūčių išvakarės, mašina pakeliui į Panevėžį. Tėvai sėdi priekyja, Ieva su mažesniuoju broliu gale. Ramiu balsu Ieva argumentuoja savo pasirinkimą, parinkdama galbėjimo tempą pagal tėvų išraiškas, atsargiai stebimas galiniame ir dešininiame šoniniuose mašinos veidrodėliuse. Argumentai jai atrodo logiški, bet įtikinamiausiai jie skamba tada, kai yra išklausomi nuo pradžios iki galo. 
-Geriau dabar negu veliau - Ievai baigus atsidūsta mama.
-Normalu jei dar nežinai ko nori ... viskas suprantama ... pamoka ateičiai ...  - tėtis palaipsniui įsitraukia į pokalbi su savimi.
Brolis įnirtingai žaidžia angry birds
---
Jos tėvai visada buvo supratingi. Kiek iš įvairių istorijų nuotrupų suprato, jie patys nugyveno dvasiškai laisvą jaunystę ir šis liberalumas atsispindėjo jos auklėjime. Mokyklos laikais ji galėdavo grįžti kada panorėjusi, alkoholio vartojamas buvo toleruojamas - ne kartą Ieva prašė tėčio nupirkti jai butelį vyno ar kokio stipresnio gėrimo. Vienintelis dalykas kuris buvo šioks toks tabu tai rūkymas - namų balkonas buvo rezervuotas mamai. Ir Ieva ne be pasididžiavimo galėjo sakyti, jog savo elgesiu pateisino tėvų pasitikėjimą. Dažnai vaikščiodavo į vakarėlius, bet visada jautė saiką, tik pora kartų padaugino taip, jog paskui nuoširdžiai gailėjosi savo veiksmų, ir tai tie atvėjai pasitaikė jai dar būnant naujoke šioj sritį. Niekada nemelavo tėvams. Galbūt nesakė visos tiesos, nesakė ko dar be alkoholio pasitaikydavo vakarėliuose pastaraisiais metais, bet galbūt to ir nereikėtų sakytį, žodis NARKOTIKAS vis dar sukelia epilepsijos priepuolius daugumai lietuvių. Baigė gera Vilniaus mokyklą. Valstybinius egzaminus išlaikė gerai. Viskas buvo gerai.
-Jūsų kava.
Stora medinė lentelė su kavinukų ir melsvu puodeliu nusileido ant stalo. Moralinės viršenybės kupinos baristos akys žvelgė į Ieva.
-Užjaučiu tave, žmogeliuk - galėtų pasigirsti iš lengvai besišypsančių lūpų.
-Ačiū.
Ieva būtų lažinusi jog jos instagrame rastų meniškų Bruncho kompozicijų ir nuotraukų Tailande prie dramblio. Live Laugh Love. Nemėgo klišių, ypač tų blizgančių, rožinių, pukuotų, kur viskas nuobodžiai tobula ir gražu. Bet Lietuvoj bent jau galėdavo klišes identifikuoti ir nuo jų atsiriboti. Anglijoje Ieva jautėsi pasimetusi.