Sapnuose mes matome tuštumą...
Kartais kalbančią, besišypsančią
Įrėminam šešėliuose savo pažįstamus
Ir su jais šnekamės
Ir nesutinkame nei vieno
Kuris save suvoktų
Tylintys personažai
Per anksti išėję iš mano pasaulio
Arba net jame nebuvę
Neišmoko kalbėti, matyti, girdėti ir jausti
Tamsa jų draugas
Nepažįstama realybė persipyna su manąja
Suprantu kad sapnuoju
Ieškau save suvokiančių
Bet prabundu...
O kur jie?...