Rašyk
Eilės (73105)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2497)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Buvusi žurnalistė Levanora įsistebeilino į grublėtą lango stiklą, pro kurį į kambarį sunkėsi dulkės, o dulkės graužė akis... Gal ne pro stiklą sunkėsi dulkės, gal ir ne dulkės graužė raudonas akis...

Mylimojo laišką ji jau buvo suskaičiusi tarsi obuolį iki graužtuko.

Levanora atsikėlė eiti, nes pro namo kampą pravažiavo Tundra, kankindamas traktoriaus vairalizdę.
Moteris užsimerkė: ji tikėjosi, kad Tundrai nepavyks pasukti vairo ir senas, jos gimimo metų amžiaus traktorius pervažiuos jai kaklą, ausis, gal ir nosį, pro kurią išriedės ta jos niekaip neišriedanti riebi skausmo ašara.

Moteris liko užsimerkusi, o Tundra, nestabdydamas traktoriaus, kuriame buvo išgertas net stabdžių skystis, nurėpliojo link Kaltanėnų.

Levanora pasijuto jauna. Kaip tik pirma vasaros diena. Visur gėlės iki horizonto.
Tą dieną ji įsiminė visam likusiam gyvenimui, o gal ir kelioms dienoms pomirtiniam gyvenimui.

Levanora miegojo prie atviro, saulėto lango, plaikstėsi lyg vėliava užuolaida ir barškėjo lango rėmas į staktą. Mergina išgirdo balsus už lango.
- O tai dar neatsikėlė? – bosino Gerardo bosas. Levanora klausytusi ir klausytusi
- O tai ji ieško darbo ar ne? – tai jau vištų fermos savininko Mėčkos balsas. Nemalonus, švilpiantis lyg suplyšęs stogas.
- O, Jėzau, degam, - suriko motina ir mergina pajuto stiprų liepsnojančių blynų kvapą, kuris virto dūmais ir degėsiais
Būtu sudegusi iki odos galalėlio, jeigu ne ilgos, stiprios Gerardo rankos

O tada vyko  priėmimas į Ožkinių vištų fermos laisvas darbo vietas Gerardas plovė fermą.
Pretendentė turėjo peiliu nukirsti galvas šimtui vištų.
Levanarda vargo su tomis vištų galvomis, kol Gerardas jai pagalando atšipusį peilį.

Griebi vištą,  prilenki galvą prie kojų, vištos galvą įspraudi į lovelį, mosteli aštriu peiliu ir meti į  tinklinį narvą dar  bėgantį paukštį... Kraujo nesišluostai nei nuo rankų nei nuo veido. Tai padarysi vakaro tyloje, kad dušo srovė kalens tau ant veido, kūno ir kairės rankos, nes dešine laikysi suplyšusią užuolaidą, kad girtas Gerardas nesušlaptu bežiūrėdamas į nuovargio nugludintą kūną.
Toks garbanotai romantiškas, saulės nugairintom rankom iki rankovių.

Vėliau muštynės tyliame vakaro smėlyje, beveik ant gatvės, su Vanda, Gerardo žmona, kuri tempė ją už plaukų, vis norėjo prilenkti Levanoros nosį ir ją patrinti į pakelės akmenį...

Nepavyko patrinti, bet nuo tos dienos Gerardas priklausė jai... gal dar fermos savininko Mėčkos žmonai Eugenijai, bet retai, tik per šventes.

Po mėnesio Vanda paliko ne tik Gerardą.
Dar rytinis rūkas nebuvo išsisklaidęs, kada Vanda šoko į ežerą nuo tiltelio, prisirišusi prie nugaros akėčias.

Žmonės bėgo link ežero, bet išgelbėti nespėjo.

Gerardas gėrė diena iš dienos, paskui padegė savo namus ir išėjo.
Visi galvojo, kad pas Mėčkos žmoną Eugeniją, nes Mėčka tuo metu sėdėjo medžioklėje ant palaukimo.

Levanora laukė kol pasibels į naują trobą, kurią pastatė nugriovę sudegintą, bet Gerardas dingo kaip į vandenį.

Ilgi, tušti žurnalistikos mokslai Vilniuje.
Jokių vakaronių, girtų ašarų, tik linksmas merginų klegesys, tarsi priminė žuvėdras kylančias iš ežero.

Dirbo ir gėrė. Gėrė ir dirbo.
Kartais gydėsi, kartais gaivino...

Išsigydė netikėtai.
Gavo laišką iš Gerardo.

Skaitė ir verkė, verkė ir skaitė.

Gerardas pažadėjo sugrįžti ir vesti, jeigu ji atvažiuos į Ožkinius.

Ji vežėsi viską, ko jai gali prireikti kaime: kinietišką dušo galvutę, kojų šildytuvą, vonelę kojų masažui, tarką, vaikišką lovelę... dežę degtinės.

Ėjo metai. Ji skaitė ir verkė, verkė ir skaitė

Kelis kartus prašė Tundros ją suvažinėti su traktoriumi, bet ar degtinės pagailėjo ar Tundra tiesiog nepataikė ją pervažiuoti, kad ištrykštu ta riebi ašara.

2020-05-06 08:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-09 19:47
Damastas
Yra lyg supratimas rašymo, bet kažin koks neįgudimas jaučiasi, atmesinumas lyg ir..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 23:44
gogo
pirmas sakinys lyg bridimas per stiklą
kurį pamatęs galvoji kdl jis groblėtas kas čia per stiklo rūšis o dar kai pamatai kad pro jį sunkiasi dulkės
tai supranti visą šito pasaulio mistiką
bet nebesuvoki aplinkos - manai sau ar čia kokią šarliną išdulkint ar pastabumo balus lyg žirnius nuo suknelės su praskėstomis kojomis rinkt
ar ikrus ant ištiestos duonmeldės rankos užtepus ją iki pažastų nugraužt

lai dzyva - 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 23:05
Nuar
Šiek tiek įdėjus daugiau pastangų, atsirado ir siužetas ir tragedijos potekstė, nors tai nei farsas, nei drama. Labiau primena tokį neblogą komiksą iš paskutinio "Šluotos" lapo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:27
Luiza Šarlotė
Perskaičiau. Šis neblogas, tik kažkiek padrikos mintys, reikėtų jas visas perrišti tampriu siūlu ir suformuoti kilpą, skaitytojui gaudyti. :)

Už šį 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:24
retas laimingas
žiauriai įsiminė apstulbino ir pakerėjo vaizdas
su akėčiom ant nugaros
ežeran brendančios Vandos

stipru

*bet Siudika
jomayo
darykit ką nors su tom rašybos klaidom vieną kartą nu
koktu kiek
šalia tokio dailaus rašymo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:19
Luiza Šarlotė
oi, ne tą pakomentavau, skaičiau "Ožkinių ežero gėrybės", dabar dar šį peržiūrėsiu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 12:16
Luiza Šarlotė
Na taip, dar gramatinių klaidų liko, na ir skyrybos ženklų trūksta apsčiai. Tekstas įtraukiantis. Už jį 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 10:47
Miam
Čia gerbiamas rašytojas turbūt apie dukrą rašo...? Nes prieš tai ką tik mano skaitytas gerbiamas rašytojas rašė apie sūnų. Sunku rašytojams su tais vaikais, ens kai reikia rašyti ir ypač naktimis, tada dieną reikia pamiegoti ir taip jie lieka neprižiūrėti kol užauga ir tada jau lieka traktorių pervažiuoti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-06 10:15
_Anna_
pasiplaiksčiau lyg vėliava užuolaida ir barškėjo lango rėmas į staktą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą