Balandžio 23-ios pusryčių muzika

Ryte Galliano Mare Nostrum. Drįstum
sakyti – neblogai? Druska ir astrom
tau dvelkia tai, prisiekiu Kristum,
tarp šių vinilų nesurastum
garsų mėlynesnių, taip, dar espresso
puodelį, tą su pudeliu..., ne pusę!,
o visą obuolį atjunk nuo streso
ir nuluptą man duok, pridusę
liepsnų liežuviai koklinėj krosnelėj
su tais atodūsiais beveik vargonų
melodijai, sutik, kad genialiai,
nusimeta rūbus, aguonų
pavidalo žarijos balerinos
ramiai toj scenoje krosnelės gęsta,
iš proto sąnario išsinarinus,
iliuzija i savo gimtą kastą
minčių sugrįžta. Gal ir keista
niekuo pradėti dieną, net liguista.
Akordeonu jau atleista.
Ir vyzdžiams šilumos – po luistą.