Dieve

taip laukiu susitikt
su tavimi
kūryboje

tyloj
kurioj mes galim būt kartu

taip laukiu
tų trumpų
ilgų akimirkų
viskas rimsta
taip svaigu

sekundė
pulsiu visu kūnu
esybę savo atiduosiu
Tau

akimirka
stiprus gūsis
sujungs ir vėl įmes
į tą ploniausią ribą
žmogaus
dangaus
buities

kai visos durys užsidarę
aš viską atiduot
ir dovanot
lėtai einu
nes viskas taip ilgai išlaukta
ir taip ilgai tai brandinu

nebegalėjau būti dar
nebegaliu nebedaryt
tie šiurpuliai
kur neša kūną
įkrist ir kurti
Tau