O taip,
tai nerimo miegas,
bet žinote jį ir
išsyk atpažįstat, jo smulkios dalelės –
tai sėklos, ir žinot, kad sėklos,
kad nerimo miegas
rytais mėgsta dygti, nuvysti nemėgsta jokioj vėlumoj,
todėl ir nevysta ilgais vakarais, o kai aušta rytais
begalinė aušra, jis be perstojo dygsta ir dygsta
tas nerimo Toks Tas, jis žino, kad jam paruošti jau
balionai bespalviai ir siūlai
spalvoti užrišti balionams – daug ričių,
ir atsargos helio, kad nerimo miego
balionai žemyn savo sunkio pilni nesileistų,
o kiltų ir vėjai srovių sūkurinių greitėjančiais gūsiais
į dykumą neštų, į kalnus, į kosmoso tyrus,
į ganyklas, apleistas kasyklas, į
išdžiūvusių jūrų slėnius, aerodromus tuščius, į
koncertų sales, kur koncertai ilgam atšaukti, į
gigantišką seifą, jo šifras jau viešas, ko vertas
tad šarvas,
į priešų sapnus, o jei atsimerkę –
į tunelius vyzdžiuose, juk atpažįstate, juk
visuomet atpažinsit, nes miegas,
tik nerimo miegas, jo sėklų neūžaugų šutvė.