Vėl svajoju apie tave
Šitaip giedamai artimą
Jaučiu tave gnybiančiai tikrą
Prieš miegą užgimsta šviesos
Užsimerkiančios akys sutirta
O ant vokų kopos vėsios
Negyvas smėlis pabąla
Saulės laikrodžiais moja
Į smegenis žingsniai ir salos
Nuo kalno pušim ir gubojom
Smiltys į sniegą aušta
Kylu išsyk patylėti
Dvelkia pušim ant aukšto
Už bokšto švinta iš lėto
O nuo alyvų kupsto
Į kosmonautų pusę
Oranžinei saulei dūstant
Basos pėdos sukluso
Pavargęs angelas tupi
Ne miręs bet liūdnas ir tikras
Jaukiai mums priverkia upę
Žalią lyg vynas ir stiklas
Kvapnūs skrunda kaštonai
Skeldėja tiltas tu sėdi
Skęsta tie luitai geltoni
Angelui tylint iš gėdos
Saulė į žalumą neria
Tavo oranžiniu veidu
Šiame sapne aš geras
Už mane pati sau atleidi
Išnyru prie kito tilto
Prie upės svarainių tyrai
Oranžinėj saulėj šildos
Tavo būvis per sapną irias
Bet nereikia sapnuot ir svajoti
Per ilgai ir neapgalvotai
Nes gali ir vėl nelaimėti
Tik nutilti sksrdžiau nei žodžiai
Pasvajojau apie tave
Šitaip giedamai artimą


Žaliamobilis008






