.
į mamutus ilgai žiūrėjau kol
žvilgsnio upė ilgainiui pati netapo
mamutais
jų srautu einančiu linkui jūros
per tąlaik pirmas sniegas žemėn
kelią surado - tarsi skląstis būtų
nuo durų atšokęs
štai jau pirmąją auką kentaurų
medžiotojas per plentą velka
vilkų gauja stūgauja gentainiai
šoka
...
ilgai radosi prasmės
bet kai prasmė atsirado
užpildydama tolius
manęs dar nebuvo
paskui aš mokiausi
važinėti dviračiu žinodamas kad
mano menas yra su manimi
ir bus
kaip tos avys
kaip obuoliai sušalę
kaip tie ledinio vėjo gūsiai
kaip ledo kirtiklis
kaip mamutai
...
juodžiausia tamsa perlenkta –
taip atsiranda knygos
ir puslapiai nepermatomi
kai šypso aliejumi
nutapytas Judas ant spintos durų
prieš pat Velykas
kai trupa tinkas bažnyčių
ar sudygsta barštis delne
niekada nesiteisink
per kaimą bėga mamutai