Senatvė aviečių lysvėse

O mes būsim seni,
Mūsų dantys klibės
Ir dirbtiniai plaukai
Neatrodys
Juokingai,
Vakarais girsies man-
Juk kai jaunas
Buvai
Kartais elgdavais
Taip neprotingai...

Vos pražydus rytams
Man atneši
Į lovą
Becukrės
Aviečių arbatos
Ir pakviesi mišku
Pakvėpuot-
Ne romantiškai, ne,
Pakvėpuoti mišku
Dėl sveikatos.

Ir nereikia sakyt,
Kad
Pensijos mano
Dvidešimt dviem
Anūkams bus
Maža,
Juk ir tavo meilės
Teptukų šeriai
Aviečių lysvėm
Ateitį
Dažo.