sugrįžimai

neatimk maldos jos grožio ir gaidos
neužrakinki vartų geležinių
tiek daug klajūnų grįžta į tėvynę
ištiesk drobulę maršką medvilninę
apglėbki išvaduok juos nuo bėdos

jų akys vis žiūrėjusios į tolį
dabar čia pat už nugaros man pasisėjo
žvelgia mirksėdamos į savąjį  šešėlį
dalina iš dangaus pavogtą mėlį
už  sugrįžimą iš klaidų namolio