Mano vakaras kupinas norų.
Juos ištarti balsu nepadoru.
Mano vakaras ilgesiu kvepia.
Aš uždegsiu kvepiančią žvakę.
Pasimelsiu aš jausmui tyriausiam.
Gal svajonių naktis bus šviesiausia.
Paprašysiu mėnulio apšviesti,
Tą takelį į sapnų karalystę gražiausia.
Mano vakaras kupinas norų.
Juos atskleidžia kvepianti žvakė.
Kol ji dega meldžiuosi padoriai
Paslaptingam vakaro norui.
Bet į norą kai pradedu grimzti,
Žvakė dega, o geismas nerimsta.
Čia prasideda sapnas be galo,
Apie meilę ir aistrą beprotę.
Aš meldžiu, aistra bunda.
Dieviškoji naktinė pagunda.
Įsisupus į skraistę jausmų
Savo norų nuslėpt negaliu.