*023803312020

Išėjo į langą nugarą atsukęs,
lengva ranka paleido rėmą ir kartu
su drobe pažino ten kur rieda obuoliai.

Obelis, nežinia ar grėsminga ar tai liūdna,
nežinia kur ten buvus, vis sufleravo,
o ar tai negalėtų būt Kalnas

ar tai negalėtų būt ten, kur nežengia
žmogus, nepuolęs ir o ir laisvas,
ne Didžiojo nuolankus tarnas.

Ten kur susitinka,
neviena, galiningais ragais kavojančių
elnių, pabūti arbitrais paklydusi siela.

Ten, pakeliui į priešingą pusę,
yra pilis, ir povandeninės srovės,
nerandančios atilsio,

gludina, guodžia ir glosto,
            sulig.
žiūrėk ten ir ten, patvinęs miškas

it sekreto stiklu uždengtiems
mėlynių laukams į ausį šnabžda:
prieš tūkstantį metų, čia -  sulig. 


022903312020

Sulig, palauk ir dar mes nesibaigiam,
balsas niūniuoja už stiklo,
užklojusio ir šnabždant

nelieka kam mūsų bijoti,
jog imsim, suprasim
mėlynės kodėl

paparčiai kodėl,
žiedai ir žodžiai,
pina ant pirštų,

vija
Kas taip sugalvojo?
Kad uždengtos dausos,

kad užgulęs skliautas,
primerkęs akį, pirštu žymi
metą kur mes

ir kas taip sumanyti galėjo?
Prisėsk,
pušy, pėdą įmerkus

paviršiumi, giliai įkvėpusio ežero
fone pušų, laukus mėlynių,
uždengiant da bar ledui.



023803312020