žinojimas neleidžia
atsiplėšti nuo žemės ir kilti
suvaržo pančiais grandinėmis
ir traukia žemyn
tarsi čiulptuvai nepažinto gyvio
pamažu ardai tą kamuolį
išvynioji ir sukarpai
kad būtų tikriau sudegini
pakyla dūmai
kvepia levandomis
kaip tą vasarą prie parko vartų
pro kuriuos ėjo vaikai
suaugę ir kiti skubėjo
niekas nesuprato
tik ėjo
tikėjo
žinojimas kartais
skaudžiai gelia
kartais užtenka sustoti
nustatyti iš naujo