Ar mūsų pensininkai ponai?..

Visus vyresnius žmonės dabar vadina senjorais, neklausdami ar jiems taip patinka.  Asmeniškai aš, niekada nebuvau pasikėlęs iki senjoro statuso. Man senjoras matosi  būtinai su didele plačiabryle skrybėle, sombrero?.. Dėl viso ko pasiaiškinkime tą žodį. Viduramžiuose taip buvo vadinami feodalai, turėję teisę išnaudoti valstiečius ir net miestiečius. Mūsiškai, kaip ir ponas, bet su tarnais. Ne kiekvienas dabartinis pensininkas išdrįs save pavadinti ponu, o jeigu išdrįs, tai bus juokinga arba aplinkiniai palaikys paplaukusiu. Išsivaizdina ant lygios vietos.  Argi ponai mūsų pensininkai?..
Ponas – pagarbus kreipimasis į žmogų – ispaniško kreipimosi senjoras vertimas. Kodėl mes įsivaizduojame, kad senjorai būtinai pensininkai ir vyresni žmonės. Pavyzdžiui, kaip pavadinsite Ispanijoje ar Meksikoje ištekėjusią 16 metų moterį – žinoma senjora. Pas mus – ponia. O kai kurios 70 metų vienuolės arba šiaip nevedę: pas juos senjoritos, o pas mus panelės, senmergės. Visai ne senjoros. 
    Prisiveisė Lietuvoje senjorų kaip amaro. Visi senjorai, kas gi karves beganys? Man tas senjorų Lietuvoje paplitimas, užsiveisimas ne visai patinka.  Visą gyvenimą buvę vieni kitiems draugais, bendraamžiais – staiga tapome senjorais. Gerai dar jeigu genealoginės šaknys šlėktiškos..
Kaip rasti tą gerą žodį? Žodį draugas, sukompromitavo bolševikai. Gražus žodis pilietis vartojamas kalėjime, nes pas mus tik atsisėdai į kalėjimą ir iš karto garbingai – pilietis.
Mano manymu, mums pensininkams geriausiai tiktu žodis klientas, nes valstybė jais rūpinasi. Valstybė šiuo atveju yra visų pensininkų patronas.  Antra vertus šio žodžio reikšmė vėl keista,  ne viskas logiška.  Romos laikais klientai būdavo žmonės, kurie kažką gaudavo iš patronų. Gaudavo ir balsuodavo už juos. Paskui kiekvieną patricijų sekiojo būrys kaulytojų klientų, kurie tikėdavosi kažkokios materialinės naudos. Dabar paprastai tikimasi kažko iš klientų, kitaip klientas nieko negaus. Sunku rasti patogų žodį, kuriuo būtų galima pavadinti dabartinį pensininką. Geriausią,  kai jis dirba iki mirties, tada būna bendradarbis arba kolega.
Taigi, bičiuliai draugai. Jūs mano pensininkai. Kaip jus pavadinti? Kaip  pavadinti, kad būtų gražu ir garbinga? Bočiai – kažkaip labai riebiai į praeitį. Seneliai – ne visiems patinka. Žmonės dar savo asmeninės laimės reikalus tvarko, vedybas planuoja, o jūs čia  – seneliai. Bobutės ir diedukai, daug kam negražu, netgi vulgaru. Na, kur tada pagyvenusiam žmogui ir prisiglausti? Žodis pagyvenęs irgi nelabai tinka. Visi šioje žemėje gyvenantys, kažkiek pagyvenę ar ne?
Siūlyčiau žodžius ilgiau pagyvenęs arba  ištvermingas gyventojas. Sutrumpintai DKKG – dar kol kas gyvas, (prašome nepainioti su LGBT). Gal jūs sumąstysite, kaip pavadinti tokius žmones?...