Štai stoviu aš naivi
Dar ne ragana
Ir ne vanduo
O tik snaigė
Buriu ir meldžiuosi
Ištirpti
Ištekėti
Išnerti
Per sušalusias upių akis
Į valtį apsnigusią
Lyg į šventovę
Įbristi meldu apsimetus
Atrišti irklus
Ir šaltinius
Nes juk pavasaris
Pavasaris suka paukščių verpetus
Šoka vėjo rankovėse
Virš tvinstančio ežero
Mano