tu atėjai
kaip ir žadėjai
nes aš miriau
jau girdėjau vėją
piešiau saulę
kažkur įstrigo
dariau eskizus
iki pat ryto
įstrigo saulė
ir neišrieda
nesutikti per jonines
ryto yra gėda
tyloje verkiu
ir vėl vieniša
ar tu mirei
kada palikai mane