Baltasis degutas

Aš – tavo baltasis degutas,
Gali jį pridėt prie žaizdos,
Tuomet tavo sopos sopėti nustos,
Nesvarbu, dangus virš galvos
Niauksis juodas, ar rudas.

Aš – tavo švelni dilgėlė,
Gali ją priglaust prie opos,
Nutils tuomet aidas tavo raudos,
Nebaisūs taps rudenio lietūs,
Griaustiniai ir krušos.

Aš – tas, kurs numirti privalo,
O žemė toliau sau klegės smagiais aitvarais,
Ir juoksis dangus tau langais atvirais,
Primindamas sapną sapnuotą,
Aš – tavo baltasis degutas...