Užkulisiai
1.
Kodėl už rampos šitiek painiavos?
Galų gale kas čia valdovas – režisierius ar statistai?
Žmogus be principų vaidina Hamletą ant pakylos,
O talentas? – Jisai Laertą priverstas vaidinti.
Bet štai nuodai išgerti, sulaukta pabaigos,
Audringai ploja publika, o moterys – jos verkia,
Ir skirta tai ne Hamletui, falcetu reikalavusiam tiesos,
Bet taip aistringai klydusiam Laertui.
Kodėl tiek painiavos ir šiapus rampos?
2,
Kiek tu mokėjai? –
Paklausė Angelas ir dingo.
Net nepalaukė, ką sakysiu – ėjo ir nuėjo,
O širdyje tik skausmas liko,
Nes kiek mokėjau pasakyti nesuspėjau.
Aš sumokėjau nustatytą kainą,
Kad vakare į didį meistrą pažiūrėti.
Ir štai – Maestro vergo žingsneliu išeina
Pagrot už tiek, kiek šiandien apmokėta.
Paliečia stygą jo pavargę pirštai.
Ne stygą – ilgesį užgauna.
Ir širdyje kažkas lyg gimsta, lyg numiršta,
Ir viskas vėl prasideda iš naujo.
Iš kur gi moka šitie pirštai
Paliest nebylią, kurčią stygą,
Kad ji virpėtų tarsi mūsų širdys,
Lyg mūsų lūpos tartų myliu.
Iš kur gi moka šitie pirštai? –
Paklausė Angelas ir dingo.