Ei davai, seniukai, nesigilink,
Nekankink savęs ir neskaudės
Sąžinė juk tau nereikalinga,
Tik apkrauna ji nereikalingai,
Ignoruok vidinį balsą,
Kol pradės jis pašnibždom
Tau kalbeti tyliai,
Taip, kad vos išgirst galėsi
Neužgoš tavų minčių
Ir gyventi bus lengviau
Kalbantį ne vieną sielos
Menės puotose girdėjau
Stovi nukrauti stalai
Ir tušti paveikslai kabo