Versmė

Grįžtu į žolę,
kurią tėvai pasėjo
širdyje paliko toliai,
kuriuose įspaustos pėdos
taip ilgai tylėjo.
Mačiau kaip žolė verkė
ant dalgio ašmenų
ir nieks už tai nesmerkė
dėl šieno kupetų.
Juk bitei reikia žiedo
kvepiančio medum,
o pievai-žaliojo aprėdo,
kuriuo rūpiniesi tu.