Ne visuomet sapnai pildosi.

Įsikiša sau į burną mano pasiūlytos kramtomosios gumos pakelį ir sukandęs priekiniais dantimis iščiulpia iš jo vieną gumą. Tiesia likusias atgal.
  - O žinai, pasilik sau. Aš dar turiu, - pameluoju.
Tylėdamas paskandina gumą švarko kišenėje.
  Nevykėlis. Turbūt niekados jos neperka. Dar spėju susapnuoti.
Palaipsniui garsėjančio it spragsinti šlapia malka židinyje žadintuvo signalas telefone baigia sudeginti paskutinius nepilnaverčio miego bei keistų sapnų likučius.
  Vis dar užmerktomis akimis intuityviai ranka siekiu garso šaltinio.
  - O tie nauji papildai vyrams netokie prasti. Bent jau nustojau naktimis lakstyti šlapintis it kokia rujojanti kalė, - tariu pats sau tyliai.
  Kartą gatvėje stebėjau einantį vienišą vyriškį. Šis visą kelią kažką murmėjo sau panosėje. Atrodė apgailėtinai.
  Regis, kad ir pats po truputį darausi panašus į tokį. Senstu.
  Kojos pirštų galais, tarsi dramblio straubliu, tyrinėju tamsų ir vėsų grindų plotą po savimi kur teoriškai turėtų laukti vakare „priparkuotos“ šlepetės.
Tarpduryje užkliūnu už kažko minkšto ir šilto.
    - Po velnių tą šunpalaikį!
  Susierzinęs pavaišinu jį spyriu į pasturgalį.
  Žinau, kad vėliau, žiūrėdamas į jo dideles, pilnas atsidavimo ir nesuvaidintos meilės akis gailėsiuosi taip pasielgęs, bet tik ne šią akimirką. Dabar aš galvoju apie kavą. Meluoju tiek sau tiek aplinkiniams sakydamas, kad galiu be jos gyventi. Kita vertus, per dažni širdies permušimai man primena, kad tapau per daug nuo jos priklausomas.
    Klūpodamas renku nuo grindų tai kas dar tik prieš akimirką atrodė kaip puodelis.
  Mano mėgstamiausias.
  Kažkas sako, kad šukės neša laimę. Nežinau. Bet nuostolį - neabejotinai.
  - Šūdas! - taip kartais atsitinka kada visą naktį sapnuoji nesamones.
  Dvi išsprogusios akys tamsoje iš savo guolio koridoriuje stebi mane tupinėjantį virtuvėje.
    Karma.
    Vėliau viskas kaip įprastai.
  Dešimt minučių šuns reikalams. Trys kilometrai bėgte ežero pakrante. Penkios duše. Vienas žalias kiaušinis šuniui, trys kepti man. Antras puodelis kavos.
    Nesuprantu kodėl niekaip nepavyksta kiaušinių iškepti taip, kaip aš juos mėgstu labiausiai. Galbūt todėl, kad dažniausiai juos gamindavo Ji?
    Kažkur skaičiau, kad vendenynų taršos lygis yra toks didelis, kad jei žmonija staiga nustotų šiukšlinti tai viso to šlamšto pakaktų dar ir aštuntai kartai.
    Ištikrųjų tikruosius šios problemos mąstus suvokiau tik stebėdamas kaip iš namų savo daiktus bando susirinkti mano žmona. Ir viskas tik dėl to, kad pasakiau, jog daugiau jos nebemyliu.
    - Bent kažką man dar jauti? - paklausė tąkart.
Mačiau kaip jos akyse kaupiasi ašaros.
    - Žinoma, kad taip, - atsakiau. - Dėkingumą. Tu skaniai kepi kiaušinius.
  Nevykęs juokelis. Gal reikėjo sumeluoti.
  Niekis. Mes atskirai dar tik šeši mėnesiai. Išmokau įjungti skalbimo mašiną, kada nors pavyks ir su kiaušiniene.
  Marškinių lyginimas. Skanėstas šuniui prieš paliekant namus. Garažas. Automobilis.
    Draugas laukia iš vakaro sutartoje vietoje. Sustabdau automobilį vos keletui sekundžių. Jis netrunka įsirangyti priekinėje sėdynėje.
    - Užsisek diržą, -paprašau nuvažiavęs kelis šimtus metrų. - Kaip vakar sužaidė „Žalgiris“?
    Be reikalo paklausiau.
  Žino, kad jau penkiolika metų nebeturiu televizoriaus todėl laiko pareiga mane informuoti beveik apie viską kas per jį įprastai yra transliuojama.
  Kur savo snarglius teplioja Gražulis, kokios dietos laikosi Bunkė arba kiek dabar uždirba Sabonis.
  Kvailys!
Juk turiu internetą išmaniajame telefone. Ten tokio mėšlo - norsk skiesk!
  Skamba man patinkanti daina.
  Nekreipdamas dėmesio į vis dar beriantį informaciją draugą, pagarsinu radijo imtuvą.
    - Nori kramtomosios gumos? - paklausiu.
  Jis, trumpam nutilęs, paima man iš rankos nepradėtą pakelį ir jį atplėšia.
  Akies krašteliu stebiu kas vyksta.
  Tvarkingai dviem pirštais išspaudęs vieną gumą iškrato ją sau į delną.
  Tiesia man likusias.
  Mintyse šypsausi. Ne visi sapnai pildosi. Pagalvoju. Kitaip jau būčiau turtingas. Juk vos prieš keletą dienų sapnavau kaip laimiu loterijoje.
    - O galiu dar vieną? Šiandien ryte suvalgiau sumuštinį su svogūnu.
Šykart apžioja visas ir iščiulpia vieną gumą. Tiesia man apseilėtą pakelį.
    Po velnių!
  Nervingai paspaudžiu greičio pedalą.
  Reikės užbėgti į prekybos centrą nusipirkti loterijos bilietą.
  Dėl visa ko.
  O dar vakare parašysiu kažką gražaus kolegei kurią neseniai sapnavau, kad bučiuoju traukinių stoties perone.
  Ką gali žinoti, gal ji moka skaniai kepti kiaušinius..