Kodėl?

Kažkada jis buvo karys... Nuožmus karys, išėjęs į mišką...
  Mažasis Jonukas dar tik mokinosi vaikščioti, bet kartą... Kai visu greičiu įsibėgėjo...
  Kaip tikras karys!...
  Jis trėnkėsi galva į radiatorių... Ir nuo to laiko - agresorius tapo bailiu.
  Šis randas kaktoje lydės tave visą likusį gyvenimą, kaip ir gerokai didesnis pjautinis randas ant kairiojo žandikaulio - lyg kas būtų „skalpą'' nuėmęs...
  Prancūzijos Didžioji revoliucija? Giljotinas auka? Robespierre?... Nors, gal per toli mes einame. Gal legendinio mergišiaus Casanovos  veidą „paženklino“ be galo įskaudinta ir „iki ausų įsimylėjusi“ dama?
  Tu kažkada suviliodavai vos ne kiekvieną tau „į akį įkritusią“ moterį, bet... Dabar šioje srityje - tu esi visiškas nulis! Kaip sakoma ''Upside down''.
  Bet tau visai nebaisios būdavo tos „duelės'' - ne vieną varžovą esi „paklojęs“, bet kartą tu ėmei ir suklydai - priešininko kulka tau kiaurai pervėrė smegenis.
  Ir visa tai tu jauti, tu supranti, tu tame „gyveni“ - tačiau, pagrinde, pasąmoningai - be galo pasišlykštėjęs kadaise turėta narsa, savotišku žiaurumu bei tikslumu.
  Dabar jis jau nebemoka kovoti - jis nuolatos bėga, slaptosi, stengiasi išvengt konfliktų bet kokia kaina, tačiau... Nori tu to ar ne - prieš tavo paties valią; konfliktai tiesiog „ateina“ pas tave. Ir nusispjaut į tavąjį pacifizmą - kad ir koks „geras berniukas“ tu būtum - tu dažnai tampi tarsi magnetu; visokioms tamsioms jėgoms, agresoriams bei iškrypėliams.
  Visa šeima labai laukė mažojo Jonuko gimimo - ypatingai jo senelis, „Didysis Jonas“ - mamos tėvukas. Tik... Gal pats vaiko tėvas Petras kažkiek laikėsi „nuošaliau“. Ir dar ilgai laikysis, nes... Jis, tiesiog, neturėjo tėvo - jo net visai nematė.
  Tėvo, kuris kažkada įšėjo į mišką ir... Negrįžo... Amžiams... „Suvarpė“ jį visą okupantų kulkos.
  Bet taip jau būna, kad priešai tampa draugais, o draugai - priešais. Tokia buvo ir Petro sūnaus dalia. „Šalis, kuri kažkada mane pasiuntė myriop, dabar ten gyvena mano meilė! Ir ką daryt?! Atsiduot meilei ar pasiaukot tėvynei?! ''... Jonukas renkasi antrąjį variantą - visa širdimi „atsisuka į Vakarus“, nes taip jam pataria tėvas ir ypač senelis, „Didysis Jonas“ - tiek daug iškentėjęs nesvetingoje Rytų šalelėje, bet - išgyvenęs. Nes turėjo jis be galo stiprią valią.
  Jau dešimt metų kaip nebėra senelio, taip pat ir senelės. Jau mirę abu mamos tėvai. Beje, dar gerokai anksčiau į dausas iškeliavusi ir Petro mamytė - Onutė.
  „Mano brangus sūnau, susirask būtinai turtingą moterį ir tik iš „Vakarų pasaulio“, o ne iš to „suknisto ruskyno“ (bet „prie ruso tikrai buvo geriau gyvent'' nei prie tų „kapitalistinių svolačių“ '' - pats sau prieštarauja Petras). „Pamatysi, kaip viskas „eisis kaip per sviestą“, „vartysiesi kaip inkstas taukuose“ - naudokis šia proga!!! ''
  Taigi, sūnus paklausė tėvo (nors tie Petro žodžiai Jonui skambėjo itin skaudžiai) ir sau „nusibrėžė ribas“ - TIK vokietės, amerikietės, norvegės, švedės, dar gal lenkės, ukrainietės ir „ne ubagės“, bet ir „ne fyfos“ lietuvės. „Jokių rusių bei baltarusių - tautos priešų!! Nereikia niekam ir tų „valkatų'' azijiečių bei „šūdinų negrių“. Sūnau, tavo moteris turi būti TIK iš „Arijų rasės“ (ne paslaptis, jog Jono tėvas buvo didžiulis Hitlerio bei nacionalsocialistų gerbėjas, jis taip pat žavėdavosi ir Lenkijos nacionalistais, kažkada sugebėjusiais apsaugot Europą nuo „bolševikinio brūdo“. Neapkentė jis ir „liberalinio kapitalizmo - darbininkų klasės išnaudotojų. „ Petras slapčia godžiai skaitydavo Nyčę - „Ubermensch“.
  Taip ir ieškojo ieškojo ir „praieškojo“ sūnus „formato“ moterų ir... Špygą jam!!! - tam ''ubagui''. „Atsiknisk nuo manęs - aš užimta - aš turiu vyrą... aš turiu vaikiną. Tu nevertas manęs - antrarūši iš Rytų Europos! Tu juk neturi darbo, neturi automobilio, tu nemoki „pastovėt už moterį“ - tu esi visai ne mano skonio! O... Iš Lietuvos!!... Kaip puiku - mes Lenkija ir Ukraina - labas, vyruti!... Bet eik tu gal geriau velniop!! Cha cha cha... Tu man visai nereikalingas. '' Štai tokie ''vėjai“ iš Vakarų pakrantės. Tikrai, labai „draugiškos“ šalys, bet... Čia dar ne viskas...
  Na, Jonas visai nebuvo „žydras“, bet, pasinaudoję jo vienišumu, jį ne kartą „kabino“ 3, 14 derastai. Jonas jų „paslaugų'' tiesiog mandagiai atsisakydavo. Tai tie „žydrieji mėnulėliai“ baisiausiai įsižeisdavo - visokeriopai (bet ne seksualiai) jie Joną terorizuodavo - pagrinde psichologiškai, bet pasitaikydavo ir fizinio smurto, tačiau... Gal net labiau dėl to, jog jie be galo pavydėjo Jonui ne tik heteroseksualumo, bet ir profesinio talento - t. y dainavimo: Jonas turėjo gražų, šviesaus tembro, vidutiniškai aukštą balsą - tarp lyrinio baritono ir dramatinio tenoro. Na, o agrastėliai irgi be galo norėdavę turėt tokius duomenis, bet... Tik baubdavo kaip jaučiai bei mekendavo kaip ožiai.
  Mokyklos, studijų ir ypač Muzikos mokyklos laikais Jonas buvo itin smulkaus kūno sudėjimo bei fiziškai trapus - tuom puikiai pasinaudodavo jo oponentai. Smurto sulaukdavęs ir iš „marozų“ - bet čia tik „trumpalaikė agresija“, nes patys „forsai“ į jokius dainininkus nepretendavę ir kas liečia karjerą, nuėję visai kitais keliais. Tik, būdavo, jei kuriai merginai Jonas patikdavęs, iš karto prisistatydavo koks „gezas“ ir tardavęs: „Nelįsk prie jos - kitaip gausi į galvą!!! '' O ką darydavo Jonas? Paprasčiausiai - ''galva į smėlį“ ir ''į kamputį“ tyliai viduje užgniauždavęs bet kokią agresiją, bet kokį norą „pakovot dėl savos moters“ - ir visa tai tik vardan to, kad nebūtų sumuštas.
    Tiesa, vėliau jis lankė kultūrizmą (kartą „nuo krūtinės išspaudė 90kg'') -kilnodavo svarmenis, hantelius, naudojosi treniruokliais - tai iš dalies padėjo (Joną į „kačialką“ nusivedė ne kas kitas, bet, būtent, jo tėvas - profesionalus kultūristas) - sūnus per kurį laiką priaugo net 27 kilogramus!!! Ir iš „bjauriojo ančiuko“ Jonas tapo apolonu!! Jį visada (jau nuo pat gimimo) lydėjo vidinis grožis (filosofas iš prigimties), tačiau dabar jį jau puošia ir daili išorė!!!
    Tai sąlyginai garantavo ir šiokį tokį pasisekimą tarp merginų - jau ir pasimatymai, ir „trumpi ilgalaikiai santykiai“ - ir visa tai, pagrinde - jau po Studijų Universitete. Bet... Bet, deja, jokių bučinių ir jokio sekso; kažkiek glamonių, intymių prisilietimų bei pasivaikščiojimų susikibus už rankučių.
    Kas liečia nekaltybės praradimą - ji prarasta ne su „ilgalaikėmis merginomis“, bet, būtent, su „atsitiktinėmis merginomis“ - prostitutėmis bei „įvairaus plauko kekšėmis. „ Be abejo, tas seksas buvo saugus -su visom priemonėm, bet... Tas seksas buvo visai nekokybiškas. Jonas nebuvo joks ištvirkėlis ar palaidūnas - jis žymiai mieliau būtų permiegojęs su savom merginom, tik kad jis niekaip nesugebėdavęs jų „užlaužt''. Bet, tiksliau - ne taip viskas čia: „švariosios“ merginos, „užuodusios“, kad Jonas nevairuoja automobilio ir „neužkala'' pastovių ar tai didesnių „stavkių“, jį paprasčiausiai palikdavusios. Ir visai ne dėl jo „seksualinių nuotykių“, kurių, tiesa sakant, buvę „juokingai mažai“ - vos 3 kartai... Per visus 30 gyvenimo metų! Taip, kažkada jis rūkė tabaką (3-4 cigaretės per dieną), tačiau po dviejų metų „tiesiog ėmė ir metė visą tą mėšlą''. Taip, jis buvo „prisigėręs iki žemės graibymo“ ''net'' 6 kartus per visą savo gyvenimą!!! Jei rimtai, tai jis taip niekada ir neturėjo priklausomybės nuo alkoholio; jam tiesiog „tiek tereikėdavo“, kad taptų girtu, kai kitam čiūvui toks kiekis - juokų juokai. Beje, pas tą pačia prostitutę jį nuvedė „šaunus“ alle draugas-bendradarbis, mielai saikingai vaišindavęs savo „sūnų'' alkoholiu, kad labiau pajust alle krikščionybės skonį (anksčiau dirbęs tikybos mokytoju, bet dėl „savos tiesos“ atleistas iš mokytojo pareigų ir perėjęs dirbt į Teatrą. Vis dar save laikantis „tikru kataliku“, galinčiu „draugiškai pamokslaut“ apie Jogos daromą žalą). Tiesiog vargšas žmogelis, esantis „po žmonos padu“ (ji, beje, irgi iš ''Teologų pasaulio“). Ne paslaptis, kad „dorovingoji'' žmonelė itin „merkė akelę į Jonelį“, ir, kai šis jos, tiesiog, nepastebėjo - jinai „už akių“ jaunuolį prakeikusi: „Jis niekada neves, neturės vaikų bei nesukurs šeimos. „
    Tie žmonės buvo „beveik ultra-vakariečiai“; „Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos“ nariai.
    Taigi, tu jau „atsikandai“ Amerikos. Iki „soties“. Kaip ir tą pragarišką pragaištingą dieną, kai teko susidurt su „absoliučiais fanatikais - ultromis'' - tai buvo „kelias per Šėtono ugnį“, kai... Tu... Netikėtai ir... Pačioje „taikiausioje“ vietoje, Universitete, buvai užpultas „žemabalsio-ožiško“ homoseksualo. Tai kas laimėjo? 1;1 - apsikeista po smūgį veidan, bet... Dar iki šiolei... Toks kartėlis... „Kaip aš nesugebėjau smogt antrą kartą?!!!  Kažkokiam alkoholikui bei narkomanui... Hipsteriui-agrastui, kai... Pats esu visiškas abstinentas ir, aplamai, be jokių žalingų įpročių!!! Kodėl?!!! O čia, deja, jau sveikata - nuo didesnio fizinio krūvio labai pakyla kraujo spaudimas ir tu, žmogau, „nebepatempi'' arba...
      Lyg kažkas tave „prilaikytų“. Pvz nuo užsiėmimo kovų menais. Tu to labai norėtum, bet... Tave kankina nuovargis, nemiga bei dažnai pykina.
Tiesa, tavo imunitetas geras, svoris nekrinta ir vaistų pagalba iki visiškos normos sulėtėjęs tavasis pulsas (anksčiau jis būdavęs „žvėriškai greitas“ ir toks „be priežasties“) Na, be abejo, nerimas nerimas ir dar kartą nerimas... Turbūt padaro savo.
    Kas tave ''prilaiko'' nuo mokėjimo muštis? Ar kartais ne tavo senelis Pranas, žuvęs priešlaikine mirtim? (jam buvo vos 26, kai atgulė Amžinojo poilsio, bet buvo be galo stiprus vyras... Visomis prasmėmis - ir kovų menuose, ir ginklo valdyme, ir santykiuose su moterimis) Taip, Pranas - Petro tėvas... Taip - tai jis... Bet aš... Negali būti!!! Aš lyg ir jaučiu jį savyje - stipriai sužeistą, merdėjantį, „suvarpytą“ kulkų; Jo skausmas - mano skausmas!!! Jaučiu jį... O, jei konkrečiau - tai jo sielą!!! Bet... Nejaugi... Būtent, aš?!... Kažkada buvau ne kas kitas... O, būtent... Savo tėvo tėvas!!!? Bet, argi įmanoma dar kartą „atgimti“ toje pačioje šalyje, net tame pačiame rajone ir tuo labiau - tame pačiame šeimos rate?!!!...
      Kažkada buvau narsus karys. Anksti miriau, labai anksti... Na, o dabar esu tik baikštus estetas-pacifistas. Bet ir tai negarantuoja priešlaikinės mirties išvengimo? Tiesa?
      Visos moterys „spjovusios“ į mane. Aš jau 3 metai kaip visiškai nevartoju alkoholio. Bet jau geriau būčiau „latras“ nei bedarbis... ''Gerk, mielas, kiek nori, bet, dirbk ir uždirbk!!! Kitaip - eik šalin!!! '' Negeriu visai, nes mano organizmas tiesiog to „nepakelia'' - net ir „su saiku“. Tačiau tai, jog aš esu abstinentas, geros savijautos, anaiptol, negarantuoja (dar, kai saikingai „įkaldavau“, jausdavausi žymiai geriau) - kasdien einu miegot 4 ryto, užmiegu 7 ryto, atsikeliu 3 dienos, einu išgert kavos... Taip, atkakliai ieškau darbo... Nepasiduodu. Šiais metais pavyko įsidarbint net dukart, tačiau... Tiesiog „neatlaikiau krūvio'' ir tiek. Taip, jis buvo radęs gerą darbą, bet nežmoniškai „pertempė“ savo kūną (kartą darbe vos neapalpo) ir dar... Nelaiminga meilė... Vėl mergina „iš Vakarų“ - lyg ir atrodė, kad ji „į mane mėto fluidus“, bet, kai sužinojo, jog ji ištekėjusi - man tai buvo papildomas smūgis.
      Tėvas man liepė susirast TIK latvę - jokios „nusususios ruskės! '' Nes tokia buvo mano tėvo valia...
      Gerai, sakysite man: „Mažiau klausyk savo tėvo - vadovaukis savo protu; juk tu jau suaugęs žmogus!!! '' Atsakau jums: ''Koks jis žmogus bebūtų, bet TIK JIS kartą (o gal ir amžiams) man išgelbėjo gyvybę!!! Man tada buvo vos aštuoneri. Jau senai būčiau mažas lavonėlis, nugarmėjęs ežero dugne!!! Ir dar... Kartą, kai „ėjau prieš savo tėvo valią“, mane, važiuojantį dviračiu, netikėtai partrenkė automobilis!! Bet, laimei, viskas pasibaigė tik nereikšmingais sužeidimais. Bet... Ar tai nėra ženklas?!
      Pranai, žinau, koks tu buvai herojiškas, bet... Kur tu buvai, kai gimė tavo sūnus?! Tu juk tada dar buvai gyvas - dar buvo tau likę du metai gyvenimo, tačiau... Tu savo Petriuko niekada neaplankei. Kodėl?!
      Ar ne todėl per visą Jono gyvenimą, Petras taip ir nesugebėjo būti tikru tėvu? Na taip - jis labai geras kulinaras - visada gamina šeimai valgyt (per kurį laiką, po savo tėvų mirties bei „sugerdama“ visus 30 metų savo viršininkės begalinį terorą, galų gale išėjusi į pensiją, pasiligojo ir Jono mama, Dalia - panašiai kaip ir sūnų, juos abu kamuoja kažkokia „neaiški psichosomatika''.
      Visos moterys „spjovė“ į mane. Taip, be abejo, žinant mano taurų būda, norėtų būti mano drauge, gera drauge ar net geriausia drauge, bet... STOP!!! Koks esu, toks jau esu, bet, visgi, esu žmogus su principais; ''draugystė yra geras dalykas, tačiau MEILĖS... MEILĖS TARP VYRO IR MOTERS - IR VISOMIS PRASMĖMIS!!! TOKIOS MEILĖS JOKIA DRAUGYSTĖ NIEKADA NEATSTOS!!! '' Bendrauju, bet visada laikausi „saugaus atstumo“, kad nepakliūt į „aktorines“ iliuzijos pinkles; kaip anksčiau esu ne kartą papuolęs į tokius spąstus. „GERIAU BŪTI ĮTARIAM NEI NAIVIAM! '' Gal kai kuriems galiu pasirodyt niūrokas ar tai atšiaurokas, bet tikrai - ne toksiškas. Gal tik „labai keistas“. Bet daugiau nieko blogo.
      Visos moterys „spjovė į mane“, bet... Dar liko Natalija... Taip, ji gyvena Rusijoje, bet, bent jau šiame gyvenime, dauguma situacijų man susiklosto taip, kad „kažkada buvę nuožmiais priešais“, man, asmeniškai, rusai - turbūt patys geriausi žmonės pasaulyje! Kažkada maniau, jog jie baisūs kaip žvėrys, bet artimiau pabendravus - šis mitas subliuško kaip oro balionas.
      Taip, be abejo - Viza, dokumentacija, buhalterija. Realybė tokia - nukeliaut į Rusiją yra tikrai sunkus variantas. Vien dėl biurokratinių kliūčių. Bet reikia tikėt - gal kažkada galbūt viskas pakryps į gera.
      Jei ne aš - galbūt ji, laikui bėgant, atvyks pas mane, į Lietuvą? Nes, jei jau kalbant itin rimtai - tai tik jos, Natalijos meile man, vis dar esu gyvas, dar noriu gyvent, sukurt šeimą bei turėt vaikų. Jos dėka vis dar jaučiuosi esąs vyru, o ne mazgote, verta „virvės ant kaklo“ (bet aš ir TO
BE GALO BIJAU!!! t. y NIEKADA NEPAKELČIAU RANKOS PRIEŠ SAVE!!!) Keista - bet nei tėvas, nei mama (beje, kas liečia moteris, ji visiškai neprieštarauja mano pasirinkimams) kažkaip niekaip „neišspinduliuoja“ to, ką turi mano mylima moteris iš „priešų“ Rusijos. Nei mamos pinigai, nei tėvo gaminamas maistas... Tai nublanksta prieš meilę!!! Žinau, kad man senai jau buvo laikas palikt tėvų namus ir pradėt gyvent savarankišką gyvenimą, tačiau... Šioje srityje padaryta tiesiog fatališkų klaidų, bet... Gal į praeitį neverta taip lįsti. Kas buvo - tas pražuvo.
    Labai laukiu pavasario ir dar labiau - vasaros. „Reikia atsistot ant kojų'' - ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.
    Tik meile... Meile moteriai aš gyvas. Ir gyvas, kai ir ji myli mane. Be abipusės meilės - tik kelias į Golgotą!!! Kaip vienoje žinomoje dainoje „Be meilės mirt galiu! ''
    Kas visa tai? Karma? Reinkarnacija? Dievo valia? Vis dar ieškau atsakymų...