Po švenčių

Trečią naktį po Kūčių aguonpienis virs į kefyrą
Ir aguonų lauke sužydės melsvo speigo lelijos
Tamsą raiko šviesa tokią naktį kaip krištolas tyrą
Dienos ima ilgėt nes naktis ir pati savęs bìjos

Vilkas virsta šunim o berniukas į didelį vyrą
Jau į lovą seniai nesišlapinu ir nesapnuoju
Tų košmarų kurie lyg žvynai man po kambary byra
Vos praeis kelios dienos ir būsimas taps esamuoju

Esamasis būtuoju žiūrėk šitaip vynas apkarsta
Pamažu nedalijama ostija taip supelija
Ir gali dar užuost kad žiema vos už dvylikos varstų
Bet čia byra lietus – rutuliukas po sveiką Mariją

Pramaišiui su sniegu – jie vieninteliai vis dar pripildo
Visą elgetos dubenį niekas daugiau jam nemėto
Nukaltų pinigų kurie skęsta po gaudžiančiu tiltu
Mes išsižadam jungo ir trisdešimt Judo monetų

Kai gelsvoj pilnaty ne nuo sniego ar žiedlapių tiršta -
Nuo sapnų ir mirties; jiedu čia amžinieji varžovai
Kelios snaigės kaip avys dar ganos tarp milžino pirštų
Kuris miega kaip vaikas mažutėj medinėje lovoj

Trečią naktį po Kūčių aguonų kefyras dar kvepia
Kaip sunokę sapnai iš didžios karalystės Morfėjo
Sausos eilės tačiau debesuota ir gatvėse šlapia
Esamajam laike į kurį mes ir vėl nesuspėjom