Nespitryk tep, nėra gi sniego,
Kad ir žiema ir dūšų gelia,
Nenoru aš, nenoru nieko,
Cik rymo pakelėj smūtkeliai.
Ateina čėsas, sausis beldzas,
Zylukės čyrškauna po langu,
Gal geras žanklas, vėjas staugia,
Tep noru išbucuoc aš dangų.
Cik pylka tep ir dar nulijo,
Tuoj vakarės, nuog ryto temsta,
Guliu aš rojuj, karalijoj,
Gerai būt, kad pecus pagramžtų
Man tavo drūtos, scipros rankos,
O kojos vailokais apmautos,
Ir kas ty tep po trobų trankos,
Gal trapterk koju tu su autais.
Nurimk ir ščyrai paklausyki,
Ba tuoj prisraiks nulėkc už tvarto,
Sakai, girdėjai šimtų sykių,
Kap avys cykiai šienų kramto.
Troboj kap nigdi prikūryta,
Prie pečiaus vailokai, jakutė,
Gal neišvės ca ir prieš rytų,
Ėrukai kūtėj neprakutį.