Ei rudute
Laukų gazele
Jauna ir nepatyrusi
Man esi
Įsimylėt ėmiausi tave
Ir lyg vandenį
Upelio tave geriu
Juk su laiku
Ateis tau būti liūte
Tik truputį
Dar per trapi
Nunokus vynuogėm
Saulės atokaitoj guli
Bet kažkuri
Minutė mano ilgesy
Skaičiuos dūžius
Kai į laukus
Mėnesiena atslinkusi
Nerimu pabus
O taurė
Jauno vyno pilna
Bus amžina
Kada gana
Ištars trys varlės
Palengva
O rytas dar
Nesiskubins sušvist
Akim pražyst
Rudom ir nekaltom
Lyg laužo liepsnos
Prabėgom
Garbanas kedena vėjas
Ir nors žvaigždėm
Aš netikėjau
Vyne visa tiesa slypėjo
Atgaut kas prarasta dienoj
Du balsai
Nuglūdintoj beribėj tamsumoj
Tavo kailis šiurpsta
Kai delnais liečiu
Ir katinas ateina
Naktipiečių
Debesis atmoka lietumi
Bet laužas dega
Jo žara kaitri
Tik naktis atrodo
Nebaisi
O va kai miegi
Su katinu įsitaisom
Ir stebim netoli
Miegok gražuole
Rožinių svajų
Prie tavo kojų
Ligi ryto ir aš guliu