Uodai , kurie neturėjo vieno tėvo

Našlaitis uodas Pastarnokas turėjo du vyresniuosius  netikrus brolius Zyzla ir Kyzlą.

Jie buvo vienmečiai, bet skirtingų tėvų, o motina buvo viena.

Motina jiems pasakė:

- Mylėkit vienas kitą

- O kaip mums jį mylėti?

- Apginkite jį, jeigu kas nors jį nuskriaus

- O kodėl mūsų tėvas kitas?

- Tai mano sąžinės reikalas



Uodas Pastarnokas darželyje įkando auklėtojos sūnui Rokui.

Netyčia.

Kitą rytą uodas Pastarnokas skaudžiai įkrito į duobę, kuri buvo iškasta prie darželio durų.

Rokas ilgiausiai juokėsi, todėl Pastarnokas suprato, kad duobę iškasė Rokas.



Kada Rokas, pamiegojęs pietų miego, bandė pakelti galvą – jo galvos plaukai buvo ištepti gumos klijais ir jis galvos negalėjo pakelti.



Uodo Pastarnokas žvilgtelėjo į veidrodį ir vos neapalpo: jo nuostabios garbanos buvo nukirptos

Veidrodyje švietė gėdinga plikė.



Rokas savo naują dviratį rado silikonine virve pririštą prie stulpo, o sukarpytas padangas ant devynių aukštų namo stogo.



Uodą Pastarnoką, taikiai skrendantį su gėlių puokšte, puolė dešra nepašertas  pasieniečių šuo, iš kuriam nasrų tiško skrandžio ligos sukėlėjai bei narkotinių medžiagų liekanos.

Pastarnokas streso sudirgintas, apkandžiotas alkano šuns, prisikvėpavęs nenustatytų narkotikų buvo skubiai paguldytas į rajono ligoninę, be teisės būti slaugomas.

Niekas negalėjo prie jo artintis be kosmonauto, skraidančio beorėje erdvėje, aprangos.



Rokas pabandė aplankyti ligoninėje mirštantį uodą.

Jis atnešė ligoniui šaltų akmenų iš pelėsiais apaugusio rūsio, gyvačių nuodų tūbelę ir kalkių mišinio.

Jo neįleido. Išstūmė į gatvę, kur jis vos nepateko po lekiančios greitosios ratais.

Greitąją vairavo netikri Pastarnoko broliai: Zyzla ir Kyzla.



Pastarnoką, gulintį mirties patale, aplankė netikri broliai Zyzla ir Kyzla.

Jie atnešė pigių narkotikų.

Sesutė, kuri saugojo uodo Pastarnoko ramybę, sėdo kartu su visais uodais ir jie

Parūkė.



Pastarnokas papasakojo savo broliams kaip liga parausvino jo veidą, kaip uodo plikę nusibarstė baltomis dėmėmis.



Netikri broliai matė, kad Pastarnokas apsirūkęs, todėl juo nepatikėjo.

Tada pašoko nuo kėdės medicinos sesuo ir atnešė iš Roko atimtus:

pelėsiais pasidengusius akmenis, tūbelę ir kalkių saują.



Netikri broliai susigraudino.

Kas ten juos sugraudino, nesuprantama, bet broliai verkė.

Susigraudino ir medicinos sesuo, tai ji pirmoji pradėjo draskyti baltas paklodes.

Netikri broliai irgi įsijungė į veiklą ir greitai jie sudraskė visas paklodes.

Pastarnoko sveikata nuo sudraskytų paklodžių nepagerėjo, bet pagerėjo nuotaika.

Gydantis daktaras Mykolas pasirodė netikėtai, jo šlepetės nekėlė jokio garso.

Mykolas parūkė, apkabino medicinos seserį per pečius ir  atidžiai išklausė brolių kalbą.



-  Kas sąžinės neturi – tas neišvengs gyvenimo mėsmalės... Pažadinkite Roko sąžinę. Nelaimės prasideda, kada žmogus praranda sąžinę.



Roką kamavo sąžinė.

Jis pirmą kartą gyvenime, nebekieno raginamas pajuto sąžinės graužimą.

Rokas apsirengė ilgą juodą paltą  ir išėjo atsiprašyti už blogus darbus į ligoninę.

Palatoje jo laukė netikri broliai Zyzla ir Kyzla.

- Noriu giliai atsiprašyti. Nebuvau teisus. Įžeidžiau jūsų brolį ir pacientą. Atsiprašau, padariau jį pacientu. Atleiskite man, - graudinosi  auklėtojos sūnus Rokas.



Broliai griebė Roką ir jo kojas įkišo į mėsmalę.

Jiems bemalant uodas Pastarnokas šaukia:

- Paleiskit, aš jam atleidau...



Broliai Zyzla ir Kyzla skubiai paleido Roką, bet buvo jau vėlu: jo kelnės liko mėsmalėje.

Medicinos sesuo, stebėjusi sąžinės žadinimo procesą, nusisuko.

Jai tai buvo daugiau nei pasirodžiusi pažadinta sąžinė.



Išėjęs iš ligoninės uodas Pastarnokas tarė savo draugams: Zyzlai, Kyzlai, medicinos seseriai, kurią apkabinęs per pečius laikė daktaras Mykolas:

- Metu rūkyti. Noriu gyventi kaip jūs – pagal sąžinę.