Visad
Sulaikau dūmą ne nuo savo cigaro
Sugaunu kulką ne nuo savo pistoleto
O nei savo cigaro, nei pistoleto neturiu
Bet dabar turiu daug dūmų ir kulkų
Tiek daug, jog iš kūno skylių
Dūmai gali nevaržomai veržtis
Nežabotai pripildyti didžiausius kambarius
Užteršti vėžiu net ir pačius švariausius kūnus
Auštant uždengti rusvą ryto saulę smogu
Tirpdyti tyrus ledynus, deginti dvasingus miškus
Ir po kelių metų, pritvinkęs dabarties užmaršumo
Galėsiu jau ir amžiams užmigdyti šviesą ir gyvybę