Senolis

Tryliktos dienos naktį
Užliejo mano saldžius sapnų krantus
Skardūs klyksmai: mirė, mirė, mirė!
Tą akimirką išsigandau aš josios tono
Bet ne žodžio
Galbūt buvau per mažas,
Sapnas per saldus
Galbūt miręs buvo per senas,
Jo žodis užmaršus
Ir šiandien, tą dieną
Kai žengiam per mirusiuosius
Man itin skaudu
Jog man ir dabar neskauda
O ir prisimenu tik sapną