Agne, aš tavęs nekenčiu. Agne, aš tave myliu

Agne, aš tavęs nekenčiu. Agne, aš tave myliu.

Agne, ar žinai koks jausmas traukiant kažkokius kristalus per nosį, meta amfetaminas gal. Žiauriai norisi gert. Agne, aš tavęs nekenčiu. Kodėl tu man rašai. Kodėl aš prigėręs, stengiuosi rašyti taisyklingai, kad suprastum, ir, kažkur girdėjau kad reikia dėti kablelį, jei sakinio mintis išsiskiria nuo pagrindinio sakinio. Supranti apie ką aš? Aš tave myliu, nežinau kodėl, aš tavęs nekenčiu. Stovėjau vienas lauke, mąsčiau apie tave, aš tavęs nekenčiu, nenoriu, kad su manim kada susisietum, bet aš tavęs nekenčiu. Kodėl tu tokia žavi? Garbanoti ilgi plaukai, tiesa dabar trumpesni. Aš tavęs nekenčiu. Plaukai buvo ilgi ilgi, man labai patiko, tokie ilgi, spalva kaip ir dauguma, nesupratau, atrodo kaip blondiniški, bet kaip ir brunetiški. Agne, aš tave mylėjau, kai pirma šūki tave pamačiau, šūkį turėtų būti žodis sykį, bet autocorrect neištaisė, supranti apie ką aš?  Čia autocorrectas. Bandau rašyti viską, ką turiu omeny, bet blet,  sunkiai tas autocorrectas rašo. Agne, aš tave myliu. Ar mano pasyvumas, konkretumas... Ar konkretus turi tą prasmę, kurią turiu omeny, turiu omeny - kategoriškas. Kategoriškas ir konkretus? Ar tai susiję? Gal truputi. Jei rašyčiau per laptopą, būtų patogiau. Kambariokas ir kaimynas ir kaimyno daugelis žiūri futbolą per mano laptopą, pasijungę teliką per mano laptopą, atrodo žaidžia Vokietija prieš Angliją, draugiškos rungtynės.  Agne, aš tave myliu, aš tavęs nekenčiu. Kartais galvoju ar tu galvoji apie mane? Dabar, kai pavartojus kažko aš sėdžiu savo kambary - rašau tau. Buvo kiti kambariokai, atsikraustė latvis, čia dabar buvo su kitu latviu. Žiūri tas kambariokas, ir kaimynas, kažkokią fulę, gal ne fulę,  kažką angliškai per teliką-laptopą šneka apie kovas. Kiek aš tau daug noriu pasakyti. Apie ką jie žiūri, jie  - tai kambariokai, kodėl aš tai aiškinu? Ką darau, tai, kaip jaučuosi. Darbas poxui, norėtųsi geresnio. Iš praeito sakinio, kažką ištryniau, perskaičiau atrodo sudaro esmę. Kokią esmę. Ar autocorrectas taiso nosines normaliai su kitais žodziais? Įsitaisiau žodį žodžiais, nes autocorrectas norėjo pasirašyti, nepamenu. Agne. Tu mane užpisi. Turbūt reikėjo padėti kablelį, ne tašką. Ką aš noriu pasakyti, aš tave myliu, esu keistas, kai išmetė mane iš darbo, sakė, aš geras žmogus. Aš galvojau apie tai ką turėčiau daryti, rašyti. Keista, ar ne. Agne. Visai pamiršau esme. E nosinė, žodis, nosinė su e su taškiuju, taškukiu.  Agne, kodėl aš tau nepatinku. Ar todėl, kad aš ne toks vyriškas, kaip kiti? Vyriškas, kas tai. Gali pasirūpinti viskuom, gali apginti savo moterį, gali padėti auginti vaiką. Agne, aš neseku savo minčių...  Agne, kol rašiau paskutinį sakinį, tiek minčių apie tave ir kažką, perskaičiau sakinio pradžią, kad suprasčiau, apie ką rašau. Vėl pamiršau. Agnė. Aš nekenčiu, kenčiu. Ar aš pavartojau daugiau nekenčiu ar myliu? Koks skirtumas, girdėjau  - nedidelis.  Nekenčiu ir meilės. Aš tave myliu? Aš, atrodo, daugiau kartų pasakiau nekenčiu. Ar myliu? Kodėl aš myliu? Aš siaubingai snargliuojus. Wt snargliuojus teisingai vartot žodį? Jokios raidės netrūksta? Atrodo trūksta, nieko nenoriu ištrinti, iš pradžių tryniau. Keista, kad tokį dalyką prisimenu. Atėjo kambariokas, sako ką tu? Sako, užskaifavęs. Kažką atsakiau normaliai ar žjbs. Zjbs. Zajabys. Prieš daug metų, kažkokia Dovilė, toks atrodo jos vardas, sakė ką tas žodis, norėjau pasakyti jos vardas, reiškia. Visai keista. Agne, kai mes susitikinėjom, ar susitikinėti geras žodis. Agne, aš tavęs nekenčiu. Mačiau man parašei laišką prieš kelias dienas, aš jo dar neperskaičiau, nekenčiu ilgų tekstų, aš tavęs nekenčiu, dėl to neperskaičiau. Aš tave myliu, kažkada kai buvom Jurbarke, mes stovėjom ant tilto, netoli tavo namų, ir aš tau sakiau, kad reikia racionalumo, na nepasakiau tiesiogiai racionalumo, pasakiau kažką, kad turėtum gyventi su žmogumi, kuris tau būtų į naudą.  Į naudą? Na meilėje gal taip nėra, jei esi pasiryžęs mylėti turbūt ir pasiryžęs atiduoti visą save. Kai gyvenom Kristinos bute, aš virtuvėje sėdėdavau ant žemės ir mintyse galvodavau -, ar brūkšnį čia teisingai dėt, turbūt taip, bet turbūt šitos minties nereikėjo čia įterpti, visai be prasmės. Pamečiau mintį. Perskaitysiu tą sakinį, kelis sakinius prieš šį, kur norėjau pasakyti. Kažkaip keistai paskutinis sakinys pasirašė, tikiuosi supranti. Jei nesupranti, tai gal jauti. Jausti iš teksto, mano teksto, kas čia per nesąmonė. Agne, aš tavęs nekenčiu. Kai stovėjau lauke, užėjęs už kampo, galvojau parašyti tau viską ką mąstau. Tiek daug minčių. Tiek daug noriu pasakyti. Nežinau ką pasakyti. Aš tave myliu.  Aš tavęs negaliu pakęsti. Kodėl tu man parašai kartas nuo karto? Aš bandau tave paversti, padaryti kaip kitus žmones, ant kurių aš bybį dėjęs. Žinai, tokius žmones, kuriuos gal sutinki kartą į metus ir pakalbi apie orą. Aš negaliu, aš nekenčiu, kenčiu. Ar gali pasakyti, kad aš tau nieko nereiškiu ir viskas. Pasiųsti mane nachui. Mes daug metų nesusitikinėjam, jei nesusitikinėjam, galima vadinti paskutinį kartą, kai mes mylėjomės, tai buvo prieš 3 metus, prieš mano 20 gimtadienį, tai atrodo daug laiko? Kai atvykau į Kauną atlikti praktikos, ištiesų atvykau, kad būčiau arčiau tavęs, bet tu į mane žiūrėjai šaltai, kartais šaltas tavo būdas, bet atrodo tik kartais, galbūt ir dažnai, bet tada parodai kartais šilumos. Kai parodydavai šilumos, kai gyvenom kartu, tai buvo dieviška. Ne tik seksas. Seksas buvo super. Bet aš turiu omeny dėmesį apskritai. Aš nekenčiu dėmesio. Išskyrus iš tavęs, jaučiuosi kaip kitas žmogus. Aš nekenčiu dėmesio, dabar apsimetu, kad nekenčiu ir tavęs, tikiuosi, tikiuosi, kad niekada taip nebus, bet nors ir parašei man kažkokį tekstą, kurio dar neperskaičiau, aš jaučiuosi laimingas. Aš tavęs nekenčiu. Agne. Aš tavęs pasiilgau, pašnekesių, ne tik mūsų paskutinių temų apie orą, ne tik - keistas pavartojimas, turiu omeny, turbūt neteisingas. Aš turiu omeny, kad tave myliu. Ar sakydamas tokias nesąmones tavęs atsikratysiu? Tu man vis rašai, nors aš tau nerašau. Agne, kodėl? Mąstau, kaip tu atrašysi į šitą laišką? Ar išvis atrašysi. Agne, aš tave myliu. Aš vis mąstau apie meilę ir nekenčiu, ar teisingesnis žodis būtų nekentimas?  Nekentimas keistai skamba, turbūt tokio žodžio net nėra. Agne. Noriu tavęs, bet aš tavęs nekenčiu, kodėl? Tu manęs nesupranti. Bet jei kas be manęs suprastų, ar stebuklingai kas nors pasikeistų. Aš nežinau daug atsakymų. Kartais atrodo, kad nieko nežinau. Kartais atrodo, kad suprantu pakankamai. Pakankamai,  vėl žodis nusileidžiantis. Nusileidžiantis kitiems, dėl to aš tau nepatinku? Šiuo metu svarstau ar išsiųst ką parašiau. Įsikišau pakrovėją į telefoną, nes liko vienas procentas. Nū krc, aš suprantu, kad mes nebūsime niekada kartu, mes per daug skirtingi. Bet blemba, Agne. Ką aš noriu pasakyt šituo laišku, kad aš nors ir sakau, kad tu man nerūpi, bet tai netiesa, aš nesuprantu kaip tai vyksta. 

Aš nekenčiu tavęs. Aš tave myliu. Agne. Turbūt siaubingas laiškas. Svarstau ar spausti siųsti. Paspausiu siųsti, man nesvarbu. Atsiprašau.