Gėlės

Esu poetė,
Žinau mano žodžiai širdį lietė,
Myliu aš rudenio gėles,
Bet myliu ir tuos, kurie jau vėlės.

Dabar lapkritį,
Ryškios gėlės kovoje su šalna krito,
Jos jau nuvyto,
Myliu aš saulę niūraus ryto.

Nuvažiavo autobusas lauksiu kito,
Mėnulis kyla,
O siela šyla,
Sudaužo tylą.

Kai žodžiais prabylu,
Į kiemus atsliūkina žiema,
Išauš jau nauja diena,
Ir ją aš pasitiksiu ne viena.

Bet viskas laikina,
Sniegas pėdsakus naikina,
Naktis keičia dienos,
Bet viskas priklauso nuo tavęs.
Tačiau pirma man reik žiūrėt savęs.