apie tuos pačius bet kitokius

stebiu
kaip minga tamsa tavyje
kituos kambariuos
naktys ilgos
it šiąnakt minutės 
žodis įkalintas miršta
per maldą
kai jums kalbant tyliu
tuščias popieriaus lapas
užsimerkus prabyla
kaip medis kurio
nukirst negalėdamas
apkabinu
garsas būna suvilgomas balso
bet aš dažnai pastringu
kaip užkibus plokštelė
už adatos
ir būna kartojuos
dienose
kaip rudeniuos lapai
tarp batų
kaip pavasariuos balose
skersgatvių šviesos
mano miestas
ne mano
pasikeitė truputį
kaip senas sutiktas draugas
iš naujo
atrodo pažįsti
nors gerai isižiūrint
nė velnio
mes kaip bėgantys debesys
bėgam pro šalį
truputį panašūs
į buvusį aš
bet kartu ir truputį nutolę
stebiuosi
net kai kaskartą kartojuosi