pabezdėti noris šviežiai
kad atsigautų prarasti jausmai
o fėja ofelija kur mano portupėja
tupėjo ir tupėja feliksas katinas
juoda orchidėja prakaituotoje iškirptėje
ėjau ėjau ir į traukinį nespėjau
nes tokio manęs niekas nesitik ėjo ir nelaukė palaukėse
besi visuose išsipagiriojimų kOncertuose
oh damos kiek jūsų nužiūrėta su viena mintimi --------------
Negražu iš tavo pusės kitam taip rašinėti.
atviros durys nuo žiemos iki vakaro
leidžia tuščius plaustus
pramonė pramanų minčių
leidžiasi upe žemyn
leidi leidi lei
per ledus leidžiasi
iki dausono
mano viskas
veikia nuo žiemos ligi vakaro paleisti tušti plaustai veisk plukdančias mintis išgalvojimus žemyn upe ledo lytimis į Dawson miestą kur mūsų viskas nenuplauta srovės vis dar